O jei apie rūšis, tai mes , manau nemažą sąrašą padarytume berūšiuodami ne tik vyrus, bet ir moteris. Gal geriau be jų, t.y. sąrašų. Koks skirtumas jei kotas atitinka kirvį... Mes visi turime teisę rinktis. Tinka- imu, ne-palieku kažkam kitam.

Jei būčiau šešiolikmetė... grožį vertinčiau labai. Dabar jis nėra svarbus. Žmoguje mes ieškome kur kas reikšmingesnių savybių. Tikiu, kad Jus, Zina, pamils gražuolis. Tokio jūs verta.

Oho! Kaip griežtai.

Nesutikčiau. Manyčiau, kad visi vyrai, esantys šioje svetainėje, yra optimistai, nes jie ieško kelio į sėkmę, džiaugsmą, meilę.

Aš nežinojau, kodėl du žmonės tyli,
kada pasaulyje tiek žodžių įvairiausių?
Ir mes abu per naktį prasėdėjom,
besiklausydami gražios tylos.
Dabar žinau, kodėl du žmonės tyli:
kiekvienas žodis turi savo mirtį.
O tai suprasti galima ne kalbant - tylint....

J. Mačiukevičius

Man tyla- palaima. Tylos minutėmis pailsiu, atgaunu pusiausvyrą, galiu pabūti su savo mintimis. Aš pavargstu nuo plepių žmonių. Pradžioje įdėmiai klausau, vėliau- galvoju ,,dieve, kada gi baigs?“. Tikiu, kad žmonių santykiuose tyla ne visada reiškia bausmę. Dažnai ji -bendravimo dalis. Atsiremi petys į petį ir tyloje paskęsti...

Kaktusas44 rašė: Smile rašė: Gerb. Kaktuse,man metai ir galimybes leidzia gyventi pagal principa: ka gaunu ta ir atiduodu, zodziu - lygybe ... Nori gaut nemažai ir kokybiško produkto, o pasiūlyt gali tik skylutę ir nieko daugiau

Dieve, kurgi toms moterims dėtis su skylutėmis?! Tokia anatomija, taip dievas sukūrė...

Viena sau šyptelėjau, pagalvojusi ,,kokia iš manęs gynėja? ” Tik po kojomis painiočiausi... nebent dėl skaičiaus...

Nereikėjo kurti tokios temos, nes jau yra-http://www.pazintyssenjorams.lt/forumai/pasisakymai16.html

Ankščiau buvo populiarūs ,,akli“ pasimatymai, dabar- greiti. Perskaitė skelbimą... paskambino... parašė sms... spontaniškai susitiko du nepažįstami žmonės... Tolimesnis likimas jų rankose. Taip aš mislinu.

...kad tik du diskutuojantys vyrai,- Aurimas ir jūs Kaktusai. Nelabai ką išpešite apie moteris iš besilankančių vyrų.

Kaktusas44 rašė: lorana rašė: ✿★♚•••Pusiau juokais, pusiau rimtai... Tinkamas anekdotas senjorams✿★♚••• Senukas klausia gydytojo: - Daktare, ar aš galėčiau vesti. - Aišku, kad galit. Dviese smagiau bus. - O kažin, ar vaikų aš galėčiau turėti? - Gal ir galit, jei žmona ne per sena. O kiek jums metų? - Jau septyniasdešimt. - Na tai dar patarčiau dėl viso pikto ir dublerį turėti. Po metų jie vėl susitiko. - Na ir kaip sekasi? Ar vedėte? - Taip. Ir žmona jau pagimdė. - Na, o kaip dubleris,- šypsosi daktaras. - O ką dubleris? Ir ji pagimdė. Išvada- metai dar ne viskas Lorana, tu ptadedi man patikti Aš rimtai

O čia tai naujiena!

juste66 rašė: Taip sutinku kai dar vaikais reikia rupintis .Bet kai vaikai uzauge ir iseje,o zmogus isejo i darba ir negryzo.........

Tuomet lieki vienas su savo mintimis.

Suprantu jus ir jūsų sielvartą. Visą tai išgyvenau. Ilga vyro liga, mažamečiai vaikai ir visas krūvis ant mano pečių. Didžiulis stresas ir baimė, kad nesusitvarkysiu, bet žmogus stiprus. Iš kažkur atsiranda jėgų, energijos ir stiprybės.Nežiūrint mano didžiulių pastangų kovojant su vyro liga jis išėjo Anapilin. Liko du jau paaugliai vaikai ir didžiulė atsakomybė už juos, už jų ateitį... Gal dėlto man buvo lengviau išgyventi vyro netektį. Visas dėmesys į vaikus.
Laikas geriausiai gydo žaizdas.

Kaktusas44 rašė: lorana rašė: Va, taip! Pasimylėti už pinigus. Nieko nuostabaus. Dabar viskas perkama ir parduodama. Lietuvis gudrus... ir piršto nepajudins už veltui... Galvoju... kam mokėti, jei abiems pusėms gerai? Malonumas už malonumą ir atsiskaityta.Niekas niekam neskolingas. Manau, kad mano tokie išmąstymai atsilikę nuo mados... Jei rimtai, negavau tokių pasiūlymų. Bet yra kita medalio pusė.Jei abiem bus gerai ir patiks, ir norėsis pakartojimo. Tada jau gręsia kur kas artimesni santykiai. O ar abi pusės to norės?

Manau, kad tai dėsninga į artimesnius santykius.Toliau abipusis susitarimas... taip arba ne.

Esu dalyvavusi ir pati organizavusi ne vieną susitikimą. Iš tikrųjų jausmas geras. Jau pirmajame susitikime jautėmės kaip senai pažįstami. Buvo kalbos ir nuoširdaus juoko, ir neišdildomų įspūdžių. Nereikia visko sukrauti ant vieno žmogaus pečių. Kiekvienas turtėjome įsipareigojimų susitikimui. Visokių idėjų buriant į susitikimą atsirasdavo, derindavome, tardavomės.