nereik rasyt jokios knygos,mes kiekvienas esam kaip knyga.Danutei palinkeciau uzbaikt kariauti su vejo malunais.neuzkreciamas tas jusu pyktis ant vyru.dabar visi senbuviai graziai sau susirasinejam laiskais ir visi graziai draugaujam.o ta jusu maniakine terapija reiketu jau stabdyt,nes mums tai kas,bet jums nervai visai pakriks..ir is kur tiek pykcio?

kaip manot ar sita akcija nors kiek pades?

Austa rašė: Ieškau bendraminčių, kurie mokosi kalbėti angliškai?Būtų fainai vakarais po kokią val. pašnekėti. Turiu nemažai teorinės, vaizdinės medžiagos, taikau ne vieną metodiką, trūksta žmogaus/žmonių, su kuriais vyktų bendravimas išmokta tema.O gal kas iš Jūsų galėtų ir Mokytoju pabūti?

manyciau jums ne bendraminciu reikia,bet anglu lalbos mokytojos ir praktikos.ir bendrauti ne su tuo kuris dar pats mokinas,bet kuris tikrai moka.nes jei karta ismoksit zody ar fraze neteisingai,tai paskui bus labai sunku persimokyti.jei bus kokiu klausimu,parasykit...padesiu.

mano pacios sunus ir planuoja vestuves,bet as visai nesuku sau galvos del to.tai tik ju reikalai kokio pobuvio jie nori ir kiek pasiruose uz tai sumoketi.

cia galima butu padeti didely taska.

zinot,gal ir be reikalo tuos vyrus vanojat.as prisiminiau kazkokia paskaita klausiausi.tai kaip ir nauja seniai uzmirsta,o gal niekad nenagrineta tema.pasirodo vyrai tik fiziskai stipresni uz moteris,o emociskai jie yra daug jautresni.jei mes butume zinoje ta tiesa,tai ir draugyste,ir poziuris i vyrus butu kitoks.

Kaktusas44 rašė: Leta. rašė: 100% sutinku su tavim.yra ir tokiu.ir kur cia tas teisybes vidurys?manau jo nera ir niekad nebus.visi visad norim,ko neturim. Oi, koks saldus tas uždraustas vaisius. Ir kuo daugiau ir dažniau jo ragauji, tuo labiau jie skanėja, o galutiniam rezultate "Visa kas slapta, anksčiau ar vėliau tampa vieša" Sokratas

ir ka dabar padarysi,kad va taip va pasidare

100% sutinku su tavim.yra ir tokiu.ir kur cia tas teisybes vidurys?manau jo nera ir niekad nebus.visi visad norim,ko neturim.

zinot yra visokiu ir tu vienisu moteru ir prisiziurinciu ir persiziurinciu,bet as ne apie tai.zinot kas mane labai glumina,ogi baigiantis darbo dienai santuokoj gyvenancios moterys nenori eiti namo.jos sako,kad joms prasideda antra darbo pamaina ir vel su tuo asilu reiks namie stumdytis ir rietis.i mano klausima,o uz ka jos save taip kankina,atsakymo protingo negaunu.

tikrai jau,baikim cia apie tas senas nuoskaudas ir nuodemes.svente siandien.einam ir atsveskim taip,kad ryt butu geda ir prisiminti!

ka dabar padarysi,kad moteris sukurta seimai,o vyrus gyvenimui paruosia ju seimos,kuriuose jie uzaugo.nors mastyti cia galima iki begalybes..juk niekad nesuzinosi kas svetimoj galvoj dedasi.keicias vertybes,norai.buvo kaip buvo,o dabar yra taip kaip ir turi buti.

na jei kalbeti apie pasitikejima tarp sutuoktiniu,tai mes cia visi kazkiek nelaimeliai.siaip pastebekit,kad zmogaus norai ir vertybes keiciasi kas kokie 5 metai ir tik vienintele vertybe moteriai nesikeicia..tai jos vaikai ir tik del ju moteris padarys viska,kad tik jie butu laimingi taip kaip jai atrodo.vyrai turbut viska priima kitaip,jie pavargsta nuo to seimyninio zaidimo..oi atsiprasau..gyvenimo ir iesko laimes kas degtinelej,kas svetimoj lovelej...zodziu jiems nebeidomu niekas.faktas,kad jie bedoj ir varge kaip ir sakoma per vestuviu ceremonija.kokia buvo priesaika???..iki pat mirties...o mes ka....istvojom juos per borta ir dabar verkiam,kad jie savo priesaikos pazadu nevykde as cia tik siaip parasiau..paciai ka tik tokios mintys atejo.

zinot,Danute,as manau,kad jus niekad negali spresti uz kitus.issakyti savo nuomone..taip,bet ar kam bus reikalinga jusu nuomone tai dar klausimas,jau vien todek,kad kiekvienas turi savo nuomone ir apsisprendima.kas jums be galo svarbu,kitam gali buti tik nereiksminga smulkmena. todel sitoj vietoj as manau,kad svarbiau butu ne pasitikejimas o pagarba zmogui ir sprendimams ir svarbiausiai priimti jo sprendimus su derama pagarba,net jei tai bus anuko dvejetas is fizinio lavinimo.pasitikejimas bus svarbu kai eisit i zvalgyba(kaktuso zodziai).

as vis tiek nesuprantu,kodel jums taip svarbus tas pasitikejimas...tai lyg koks svetimu akmenu tampymas.man paciai svarbiau,kad as zinau kokia as pati esu,kokiu keliu einu,o visa kita bus taip kaip turi buti.

o as kazkaip niekad net nepagalvojau,kad man reik kazkuo pasitiketi.gyvenu sau ir gyvenu.