PAVASARIS TOKS ŠALTAS

Pavasaris kaip niekada toks šaltas
Ir žiedlapius išmėtė vėjas kur papuolė.
Po obelim be sniego plotas baltas, baltas,
Šviesus žalumas po nakties kažkur prapuolė.
Lyg sujaukė gyvenimą koks neramumas
ir liūdesys atklydęs įsiskverbė giliai į sielą.
Apleido laiko nuovoka, toks netikrumas...
Ir vėl paveiksle vedžioju veidą mielą...
Žinau! Tau gero žodžio reikia, gal skambučio,
Žiedo gėlės ar dobilo, nuskinto pakely.
Tau reikia dėmesio ir šypsenos, ir šilumos trupučio-
Ir vėlei jausiesi kaip pasakų šaly...

ZENĖ SADAUSKAITĖ

VIENATVĘ SUSIKURIAME MES PATYS...
Kai telefonas tyli dvi dienas - tai ne vienatvė, tai - BLOGI DRAUGAI.
Kada tu girdi tiksintį laikrodį - tai ne vienatvė, tai – DAUG TURI LAISVO LAIKO.
Kai nėra ko laukti - tai ne vienatvė, tai - PESIMIZMAS.
Kai vagi trupinėlius svetimo gyvenimo, kad užpildytum savąjį - tai ne vienatvė, tai – NEPASITIKĖJIMAS SAVIMI.
Kai neturi su kuo pasišnekėti ir pradedi kalbėtis su savimi - tai ne vienatvė, tai - LIGA.
Kai verki ištisas dienas tuščiame bute - tai ne vienatvė, tai - DEPRESIJA.
Kai galvoji, kad niekas tau nepadeda - tai ne vienatvė, tai - EGOIZMAS.
Kai nori rėkti iš nevilties - tai ne vienatvė, tai - SKAUSMAS. Kai tu niekam nereikalingas - tai ne vienatvė, tai - SAVIAPGAULĖ.

VIENATVĖ - TAI, KĄ MES SUSIKURIAME PATYS, KAI MUMS NIEKAS NEIŠTARIA TRIJŲ PAPRASTŲ ŽODŽIŲ - AŠ TAVE MYLIU...


http://www.youtube.com/watch?v=xqaNsOliHkg