gerb.NoraWait, kaip mane prajuokinai. Na tikrai ne iš partijos instrukcijos kalbu, o iš nuosavo patyrimo. Yra bendros tiesos ir partija nei prie ko. Štai ir duok žmogui patarimą! Tai dar išsityčios. Bet nepykstu. Tik man nuoširžiai gaila žmonių, kurie vieniši savo pasaulėlyje.

...kartais taip noreciau uzlipti laiptais iki dangaus,kad galeciau apkabinti tuos-kurie isejo per anksti... as likau viena,bet ne vienisa,reikia ismokti su tuo susitaikyti nes tikri draugai yra tie,kurie zino,kad tau kazkas negerai,net jei tavo sypsena iki ausu...

Savo laiku dirbau mazoje parduotuveleje, ateidavo apsipirkti jau garbaus amziaus pirkejos ir kaip jos keiksnodavo tuos savo seniokus,niekaip negalejau ju suprasti tik dabar budama ju amziaus suprantu,kiek reikia sveikatos tureti ir kantrybes.Juk dauguma musu vyruku iki grabo lentos skaito,kad jam turi buti isvirta ir paduota isskalbta ir paklota,kad tik jie serga,vienu zodziu motereles taip pat iki grabo lentos lieka tarnaitemis,slaugemis toks lietuviskas mintalitetas.Ir kas keisciausia tos kuriuos turejo tokius vyrus niekaip negali iseiti is tos vergiskos busenos jos ju verkia,jos ju gaili,nezino kuo uzsiimti jos ir vel nelaimingos.Nesuprantu....... Budama 40 metu issiskiriau uzsiauginau dukras,kurios baige akstuosius susilaukiau anukiu spejau savo laiku puse rusijos apvazineti,o dabar europos,gyvenimas nelepino oi kaip nelepino ir dabar gaudama 600lt.pensijos niekap nepragyvenciau,ziema nuvaziuoju padirbeti i Vokietyja,o vasara sode.As be galo dekinga dievuliui, kad jis duoda man sveikatos.Yra mano pazystamu tarpe kurias sutinku mieste kokios jos nelaimingos,o paklaustos ka jos veikia ...neturi ka pasakyti,o ka jos veiks jeigu valdzia neduoda darbo taip ir norisi isrekti i akys, paimk kastuva i rankas ir susikask kokius pora aru zemes turesi ir darbo ir darzoviu uzsiauginsi sau ir anukams ir sveikatai gerai nes praleisi laika grinam ore.Mielos mano ponios jus net neissivaizduojat kaip smagu vasara ryte anksti iseiti i lauka varles kvarkia,lakstingala krumuose nenutyla taip ziurek ir prabega dienele,eini ir galvoji ir kuriems galams tau viso to reikia juk esi viena vaikai uzauge gyvena savo gyvenimus,krenti i lova ir uzmiegi kaip uzmustas.Ir vistiktai viso to reikia ,nes lysveje rauduonuoja braskes,o salia zemoges uzeini i siltnami jau agurkeliai kabo,netuolese ir pomidoru uzomazgos...prisiskini salotu,svogunu,ridikeliu prisitaisai bliuda salotu atsisedi valgai ir pasjunti tokia turtinga juk valgai ekologiskai uzaugintas darzoves,kviepuoji grynu oru.Turiu prisipazinti,viskas aisku labai grazu ir saunu tik iki pilnos laimes truksta draugo ir pagalbininko.......ei kur tu auuuuu...(juokelis,bet kievienam juokelyje yra tiesos)Mielos mano as parasiau apie savo gyvenima kiekvina is musu galim ir turim susikurti pacios ir jeigu sveikata leidzia tai su dievulio pagalba ji susikursim pacios niekas uz mus to nepadarys.Sekmes kekvienai is musu ir visims.

parasiau,o veliau perskaiciau savo kuryba tikra beraste...atsiprasau

Mila, Jūs esate teisi. Reikia gyventi savo gyvenimą. Asmeniškai aš jau nebeturiu artimųjų, bet...turiu daugybę užsiėmimų, gražių kelionių. Štai kitą mėnesį važiuojame į Veroną, Raveną (Italija) ir, žinoma, Kremoną. Kad nors kartą pamatyti, kaip gaminami Stradivarijaus smuikai. Juk tiek daug gyvenime norisi sužinoti, patirti, pasidžiaugti - muzika, knygomis, naujais draugais iš plataus pasaulio....O čia kažkas apie vienišumą kalba...Be reikalo

IMI,,,,,IMI,,,,LIKIME, PO GABALIUKĄ TO, KUO BUVAU LAIMINGA...PALAUK...SUSTOK...PABŪK ŠALIA...NORS JUDU INVALIDO VEŽIMUKE, MAN LABAI REIKIA STIPRIŲ TAVO RANKŲ, GLOBOS IR DAR NEIŠMYLĖTOS ŠIRDIES......

oi, zmones, ko ta vienatve taip baugina..naturali busena gimimo-mirties akivaizdoje. Ismatuojam savimi sias paslaptingas keliones...ir niekam nelemta musu lydeti, vykstant kartu Juk normalu, kad begnt metams tusteja musu namai..per dideli stalai..ir per placios lovos..;)

Visi teoriškai žinome, kaip nesijausti vienišam: užsiimti mėgtama veikla, bendrauti, keliauti ir t.t. Bet praktika nuo teorijos gerokai skiriasi: vakare grižti iš darbo, jaučiasi nuovargis, už lango jau tamsu (juk dažniausiai tokios trumpos tos lietuviškos dienos). Užkandi kažko, apsitvarkai, žiūrėk, porą gerų valandų beliko to vakaro,tad pasiimi knygą ar įsijungi televizorių, nes nebėra jėgų vienai kažkur eiti. O ir kur? Ir tada atsėlina vienatvė.

Šypsotis pavasarį saulei, šypsotis vasarą jūrai, šypsotis rudenį krentantiems medžių lapams, šypsotis žiemą po kojomis čežančiam sniegui....paprasčiausiai nusišypsoti nepažįstamam praeinančiam praeiviui....
Jeigu mes ryte atsikėlę iš lovos patys sau nusišypsosime, nepajusime tos vienatvės, nes ir vakarą sutiksime su šypsena.... o juk, kiek, gyvena poromis, dviese, bet deja-vieniši, vieniši,vieniši....

■nilkute02,nuostabus zodziai.
Kai kartais gryztu i gimtine,labiausisi pasigendu sypsenu veiduos.

Sutinku, jog vienatvė irgi turi savo skonį ir vertę, gal tai išbandymas, ar galimybė kažką suprasti, atrasti. Sugebantys gyventi vienatvėje žmonės, kaip ir lauko vieniši medžiai yra atsparesni įvairioms vėtroms, sunkiau palaužiami, gyliau įleidę šaknis į žemę. Tiesiog sunku keisti gyvenimą kardinaliai, bet jeigu pavyksta - atsiveria naujos panoramos, pasistengti verta. Mirti vis tiek reikės vienam, yra daug žmonių mirties valandą vejančių nuo savęs arti asančius, tai daug kam tiesiog intymu.

Atmetus lyriką, pasakysiu tiesiai- atsikratymas vienatve turi savo kainą.Kelionės, knygos, būreliai- visa tai kainuoja. Todėl ,kai pamatau tokios rūšies patarimus, visada susimastau, ar rašantysis pagalvoja, jog mūsų svetainėje tikriausiai yra ir labai mažas pajamas turinčių žmonių. Jų vienatvė yra pati baisiausia. Gal to žmogaus didžiausia pramoga valandų valandas žvelgti pro langą, nes knygų skaityti jis negali dėl prasto regėjimo ir pan.Ką jūs jiems patartumėte, linksmuoliai, besididžiuojantys būsima kelione į tolimas šalis ir nuotraukose išeksponavę savo kotedžus?

Miela Leda.Deja,jusu klausimas neturi atsakymo.Arba galiu pasakyti,kad atsakymas viems aiskus.Tai Likimas.Ir, kad Jus retkarciais aplankot ta zmogu,-tai taip pat likimas.
Na ka daugiau galiu pasakyti budamas bejegis?
Mane siutina kai tai suprantu,gal todel as ne Lietuvoj.
Tegaliu jums papasakot,kad kitur,garbaus amziaus zmogus nera paliktas vienas.Kas gyvena namuose,turi begale uzsiemimu,-jie veziojami po parodas i susitikimus,pas draugus.Jie apiperkami jie apskalbiami.Pas astuoniasdesimtmete ledi i seneliu namus atvaziuoja jos drauges (su nauju dzipu)ir jos vaziuoja i parduotuves,iskylauti,pas draugus.Mano kaimyne 86 metu bent kas du menesiai vaziuoja aplankyti sesers uz 200km.Turi poros metu Forduka ir vaziuoja.per diena ir "nulekia".ir niniekas jai net nepypteli!!!Savaitgaliais senjorai megsta rinktis domino klube.Losia,linksminasi,kas gali soka savom kojom,kas vezimelyje.
Daug dar galeciau pripasakot.Vagu bau patikesit.Tepasakysiu:esu cia,kad Ledos klausimas nebutu apie mane.

Kodel gi nepatikesim? Ne dziunglese gyvenam, nemazai apie vakaru valstybiu rupinimasi pagyvenusiais zmonem zinom ne tik is spaudos. Daznai bunu Olandijoj, va ir dabar jau menuo cia esu ir gerai zinau, kaip cia gyvena pensininkai. Noreciau ir as i senatve panasiai gyvent - ne vaikams ant sprando uzlipus, o tarp tokiu paciu, kaip ir as.
Na, bet cia turbut visai kita tema butu - kaip gi pas mus yra, Lietuvoj su seneliu namais? Gal kas zinot? Nelabai dar domejaus, tiesa sakant, gal ir pas mus jau kazkas padaryta ta linkme? O tai mes vis sriubaujam ir pavydim kitoms salims, bet gi kad taip senatvej gyvent, reikia toki gyvenima uzsidirbt! O juk dauguma musu visa darbo staza uzsidirbom cia, Lietuvoje. Vakaruose ir savo pensininku uztenka, niekas ten musu nelaukia.

Leiskit papriestarauti,kad nelaukia.Kiek teko skaityti,Vokietijos istatymai ipareigoja priimti atvykusi gyventi EU nari esanti pensijoje ir ji aprupinti.Pasidomekite kam tai aktualu.Manau tai realu.