Kaktusas44 rašė: Liepinė Z.68 rašė: Šaunuolis Kaktusas...užvedė. Pasiūlė temą diskusijai. Pritariu daugumos rašiusių nuomonei. Vis dažnai pagalvoju:- Kodėl aš negimiau vyru? Neviešinsiu savo gyvenimo patirties, tik pasakysiu:- Apsaugok, Viešpatė nuo maro, bado ir nuo vyro viršininko Už viršininko vyro teka tos, kurioms rūpi viršininko padėtis visuomenėje.Tiksliau, pretendentės į aprūpintą gyvenimą bet ne meilės pagrindu

O kas tai yra tas viršininkas? Čia ką, kažkokia prigimtinė teisė, kaip karališkas kraujas ar kaip? Tipo - jau gimdamas tapo juo ir visada bus?

Šiandien gal ir koks nors viršininkėlis, o ryt gali ir mašinas remontuot ar bedarbiu tapt.

Neverta abejoti savo pasirinkimu tuo metu tai buvo geriausia išeitis, kurią sunkiu metu priėmėt, tai praėjo, jau kitas etapas, tai ne klaida. Kokie mūsų gebėjimai tokie poelgiai (kaip pažįstam save, kitus taip ir renkamės,manau, nei vieno su šautuvu neatvarė į santykius).Kai taip pagalvoji tai mum pamoka,tik išmokt patiem ją reikia.

O vat ir bėda ...kad ir po pamoku nieks nepalieka...Mokė tėvai neklausėm O kai patys išmokom per vėlu

Reikia gailetis ko nepadarei o ne kas padaryta...

Bet juk galima padaryti ,kol dagtis neuzvoztas AR GI NE?
Niekada nesigailiu ,nes skaitau,kad patirtis uzgrudina veliau lengviau gyventi...

Kiekviena diena gali būti paskutinė.
Susimastyk.
Jei ko nori iš gyvenimo pradėk to siekti jau dabar.
Jei ką myli-pasakyk,
Netylėk,
Juk vėliau gali nespėti ištarti šių žodžių,
Arba mylimas žmogus jų nebegalės išgirsti.
Jei ką nori pasakyti-rėk!
Tegul visi išgirsta Tave.
Jeigu turi svajonę įgyvendink ją.
Nelauk kažkokio stebuklo.
Gyvenime reikia pasiimti pačiam.
Nedelsk.
Nelauk ir negalvok.
Daryk tai ką nori,kaip moki.
Bet stenkis neskaudinti mylimų.
Prisimink,rytoj jau gali būti vėlu..

bravo tikrai gražu

Sida rašė: Kiekviena diena gali būti paskutinė. Susimastyk. Jei ko nori iš gyvenimo pradėk to siekti jau dabar. Jei ką myli-pasakyk, Netylėk, Juk vėliau gali nespėti ištarti šių žodžių, Arba mylimas žmogus jų nebegalės išgirsti. Jei ką nori pasakyti-rėk! Tegul visi išgirsta Tave. Jeigu turi svajonę įgyvendink ją. Nelauk kažkokio stebuklo. Gyvenime reikia pasiimti pačiam. Nedelsk. Nelauk ir negalvok. Daryk tai ką nori,kaip moki. Bet stenkis neskaudinti mylimų. Prisimink,rytoj jau gali būti vėlu..

Sida, kodėl viskas LIEPIAMOJOJE nuosakoje????????????????
Kodėl už tave turi daryti kažkas kitas, o tu lieki tik nuošaly , kaip stabo ištiktas stulpas????????????

Kaktusas44 rašė: Sida rašė: Kiekviena diena gali būti paskutinė. Susimastyk. Jei ko nori iš gyvenimo pradėk to siekti jau dabar. Jei ką myli-pasakyk, Netylėk, Juk vėliau gali nespėti ištarti šių žodžių, Arba mylimas žmogus jų nebegalės išgirsti. Jei ką nori pasakyti-rėk! Tegul visi išgirsta Tave. Jeigu turi svajonę įgyvendink ją. Nelauk kažkokio stebuklo. Gyvenime reikia pasiimti pačiam. Nedelsk. Nelauk ir negalvok. Daryk tai ką nori,kaip moki. Bet stenkis neskaudinti mylimų. Prisimink,rytoj jau gali būti vėlu.. Sida, kodėl viskas LIEPIAMOJOJE nuosakoje???????????????? Kodėl už tave turi daryti kažkas kitas, o tu lieki tik nuošaly , kaip stabo ištiktas stulpas????????????

Žmonės pyksta,

niršta, baras.

Kyla riksmas,

Kyla karas...

Dėl kapeikos

ar garbės

stumia draugą

prie duobės...

tramdau juos

žodžiu svariu,

nes daugiau...kuom neturiu....

Pavėjui į laisvę

Ar žinai? Vakar aš vėl šypsojausi vėjui…
Jo gaurai šilkiniai glostė man lūpas,
Visas mintis užliūliavo jo dainos …
Vieniša tarp gintarinių purslų aš stovėjau
Ir smalsiai gaudžiau vėjo dainos gaideles…
Kiekviena nata lyg oras prikeldavo kūną,
Lyg kalnų upė nuplaudavo tamsias mintis …
Tyliai, iš šonų, prisliūkino vėjas
Ir ištiesė mano rankas link dangaus…
Stipriai ir šiltai apjuosė širdį,
Kad pasakytų, ko man taip trūksta…

Kilau lėtai, palengva, lyg sapne
Kol šaltas žvaigždžių akis pajutau…
Rinkausi debesis, vieną po kito
Ir dėjausi į mažas savo širdies kerteles …
Apkabinęs vėjas mane vis dar laikė,
Bet leido įkvėpti dangaus platybes…
O aš troškau bures išskleisti pati,
Plaukti ten, kur taip ilgai savęs laukiau …
Nepastebėjau, kaip keitėsi vėjo daina,
Kaip staiga mane jis paleido…
Su šimtmečių šypsena giliose akyse,
Papūtė švelniai : „Nuo šiol tu laisva“…

Nuostabūs žodžiai "nuo šiol tu laisva".Ir plauki ten,kur ilgai savęs laukei,pamatai,kad gyvenimas nuostabus.Aukoti gyvenimą beprasmei kančiai,akimis lydėti saulėlydžius ir laukti savojo,rytais žvelgti į saulės gaisais nutviekstą horizontą,bet žinoti kad neturi savo horizonto-kaip beviltiška.Ir,kuomet po daugelio metų atsigręši į praeitį,galėsi tik su apmaudu ištarti-negyvenau.Pasiaukojau.

"...Tikras džiaugsmas, tikras linksmumas kyla tik tuomet, kai mes galime dalintis savo išgyvenimais su kitu... o tai galima tik su labai artimu žmogumi. Jeigu jo nėra, matydami aplink save džiaugsmą, mes jausimės be galo nuskriausti, nes niekur nesi toks vienišas ir visų apleistas, kaip besilinksminančioj minioj." (V. Mykolaitis - Putinas ,,Altorių šešėly"

Gyvenimą reikia gyventi, o ne nugyventi ar aukotis....Jei jau laisva, tai nereiškia, kad esu laiminga (kažkuria prasme taip, kažkuria ne ) !!!