Auguste......turiu bendraminčių......Ne viskas auksas,kas auksu žiba.

Vyrą vaikam gimdyti(genetiškai)aš pasirinkau tinkamą gavosi nuostabios mergaites-moterys deja,tai ne visas gyvenimas.Reikia-vyro,draugo,meilužio o tas išoriškai neįžiūrima

Nepasisakys nė vienas, galiu net ląžintis
Nes retas kuris atvirai pripažins ir savo kaltę. Greičiau jau šnekės apie šventą santuokos sakramentą ir žmonos pareigas iki grabo lentos.
Vyrai daug rečiau inicijuoja skyrybas ir išeina į niekur. Daugumoje atveju jie skiriasi tik tada, jei jau turi pas ką eiti. O šiaip tai dažniausiai randa linksmybių už šeimos ribų, bet žmonos barščių neatsisako. Ir tokiems dzin, ar laiminga jų žmona ar ne. Užtai jie šeimos negriauna ir visuomenės akyse yra padorūs piliečiai

Jūs ir vel teisi Auguste.....nors,žinau išimčių.....skiriasi ir vyrai,faktas----jie visada jau turi pas ką išeiti.Jie vieni nebūna.

Jums taip pat dzin ar vyras su jumis laimingas ar ne.

Iš praktikos žinau, kad vyras nors ir bus nelaimingas su savo žmona, tačiau nesutiks skirtis, neturėdamas kitos moters.Gyvenimas nedarnioj šeimoj luošina vaikus, bet vyrai dažnai apie tai pamiršta, nes kaltinimai žmonoms viską nustelbia.Jūs, Princai,dar jaunas ir sunkiai tokį gyvenimą galit įsivaizduoti, jei tėvai gražiai sugyveno.Linkiu jums sutikti jūsų vertą moterį ir laimingai tęsti gyvenimą.

faustina rašė: Visos mūsų bėdos tikriausiai išplaukia iš to, kad pasirenkam žmogų ne pagal savo mentalitetą.Ir visas kortas sumaišo -meilė.Tik keista, kad gyvenant tu augi, tobulėji, mokais iš klaidų,stengiesi.O šalia esanis nė per žingsnį nepajuda.Tiek jau to.Gyvenimas tęsiasi...Ir labai smagu išgirst pasisakan vyrus.

jus 110%teisi.kai vienas tobuleja,o kitas nei per zingsni nejuda+visokeriopai stabdo tave,tai jau pabaigos pradzia.

Princas rašė: Jums taip pat dzin ar vyras su jumis laimingas ar ne.

Vyro laimė šeimoje tiesiogiai priklauso nuo to, ar žmona su juo laiminga. Juk tai taip elementaru: nori būt laimingas - padaryk viską, kad būtų laiminga tavo žmona. Kuriai, beje, pats ir pasiperši, o ne ji tave į bažnyčią tempia. Na, o čia jau kaip kas moka pasirinkt. Jei rūpi vien tik gražus abrozėlis ir nuo geismo apanki, tai nėr ko paskui sriūbaut.
Kaip ten sakoma - vyrai ženydamiesi įsivaizduoja, kad ji niekada nepasikeis, o mes tikimės, kad jį pakeisim...Bet ir vieni ir kiti klystam

Visiems Preksedos pasisakymans pritariu atrodo kad pati taip norejau pasakyti ,gal jau musu toks amzius kad mastom vienodai Tik abejoju ar cia esantys senjorai galvoja apie bendra gyvenima Bent jau as tai apie tai tikrai negalvoju ,o ir vaikai ir anukai sakytu kad nusokau nuo proto.Gyvenu su sunaus seima man nieko netruksta jie padeda man as pagal isgales jiems .Aktyviai dalyvauju saviveikloj ,bendruomenej .Esu nuo nieko nepriklausoma nereikia nieko atsiklaust as einy ten ir ten ir ziuret i suraukta kieno nors snapa jei jam tas nepatiks .Zodziu gera but katinu kuris eina kur nori ir daro ka nori

Sutinku su Faustina,Auguste,Prekseda

Aš buvau iš tų moteriškaičių, kurios visais įmanomais būdais stengiausi išsaugoti šeimą, dėl vaikų, dėl visuomenės statuso „graži šeima“ 21 metai pragyventi kartu.Nenorėjau traumuoti vaikų, kaip sūnus augs be tėvo ? Mano klaida,kad neišsiskyriau ankščiau. Po skyrybų mano vaikai paklausė „Kodėl taip ilgai delsei?“ tada tai tikrai pasimečiau. Buvau auklėta,kad „šiukšlių“ iš namų išnešti nevalia.Konfliktų vaikai negirdėdavo ir nematydavo.Giminės ar aplinkiniai mus skaitydavo „pavyzdinė šeima“ Be vaikai jautė. Tai mano „aukojimasis“ buvo nereikalingas, tik savęs
žeminimas.

Šaunuolis Kaktusas...užvedė. Pasiūlė temą diskusijai. Pritariu daugumos rašiusių nuomonei. Vis dažnai pagalvoju:- Kodėl aš negimiau vyru? Neviešinsiu savo gyvenimo patirties, tik pasakysiu:- Apsaugok, Viešpatė nuo maro, bado ir nuo vyro viršininko

paskaitai,ir pagalvoji,,,taip iseina kad visas moters gyvenima istisine klaida?klaida kam patikejo-istekejo,klaida kam,gyveno,tikejosi,ir negavo to ko norejo,klaida kartais buna ir tai kad issiskyre,paliko,ir net nesistenge aukotis,(cia tam atvejajui kada paliktas vyras degraduoja seimos pasonej,o ne tam kai jis klesti gyvena su kita),o neduok dieve moterys pabandys buti laiminga su kitu vyru,,,juk ji nenusipelne(matai,anas buvo blogas,o sitas tai jau kaip tik)tai kas is to isplauktu?moterys tik klysta visa gyvenima?o kur musu stiprioji lytis?,kuri patartu,kada klysti pasakytu,sustabdytu?jei stengiesi islaikyti seima betkokia kaina,atsisuks ir isreks,kas taves praso aukotis???kai stengsies kad visi butu sotus,namai tvarkingi,pasakys-as pasisamdysiu tarnaite,man reikia moters,tvarkingos ,linksmos ir nepavargusios???busi linksma,nerupestinga,tvarkinga ir nieko neveiksi-pasakys kad kekse as ir bet kur galiu susirasti,man reikia moters kuri namais rupintusi,,,,,,ir taip tukstanciai istoriju,tukstanciai likimu,,,,ir visi su savo klaidom,vargais,,,,ex!!!

Jeigu šeima rūpinasi abu sutuoktiniai,gyvenimas rieda į priekį,bet jeigu visi rūpesčiai užgula moters pečius įskaitant ir finansinius,tai atleisk,mielas Kaktusėli44- kantrybė visų ribota...

Ar tik man taip atrodo,ar iš tiesų šiuolaikiniai jauni vyrai kitokie?

kokie kitokie?