Visi mes turime kažkokių įpročių, kurie mums praskaidrina nuotaiką. Pasidalinkime! Bus įdomu išgirst jūsų mintis. Kartais ir maži gyvenimiški niekučiai pritaikomi kasdienybėje suteikia žmogui patoso, gero nuotaikos. Parašysiu apie save. Man draugė padovanojo knygą ,,1000 žingsnių link laimės" - gavosi tokia tradicija, mes rytais pasiskambiname ir ji pasako man iš kokio puslapio turiu pasiskaityt. Patikėkit, būna gera juoko dozė, kai paskaitai kas parašytą, kaip turi elgtis tą dieną ir pan., po to aš jai išrenku puslapį ir perskaitau ką ji išsirinko. Gal pasirodys tai vaikiška, bet patikėkit, tai geras užtaisas rytui, visada gauname gerų emocijų, tai yra gera juoko dozė ir darbas pradedamas su šypsena veide. Įpročių mes visi turim vienokių ar kitokių (kad ir apsilankymas čate, ar sportavimas, ar knygos paskaitymas, ar pasižiūrėjimas ryte į veidrodi ir pasakyti, kad vau kokia graži moteris žvelgia į mane )) Dalinkimės mielosios ir mielieji savo paslaptėlėm, kas daro jus laimingais kiekvieną dieną. Gera nuotaika tai investicija i mūsų sveikatą! To nuoširdžiai visiems ir linkiu

Kaip smagu, Sida Te būnie šita tema pirmam lape

Matai kitus, girdi paukščių čiulbėjimą, skardų moters juoką, dangumi plaukiančius debesis, upelio čiurlenimą, įkvepi gaivaus miško oro,tai ko dar trūksta iki laimės?
Aš laimingas ir geros nuotaikos

Galvoju taip pat,kaip p.Ant-anas.Jokių išskirtinių įpročių neturiu.Reikia džiaugtis tuo,kas gražaus vyksta aplinkui,o laisvalaikiu užsiimti mėgstamais užsiėmimais,ir bus smagu,ir bus gera nuotaika.

Kaimynystėje, kur gyvenu, gyvena toks ponas Vytautas. Vyriškis gimė be rankų, tik su mažomis, beveik rudimentinėmis, kojukėmis.Šis žmogus yra visiškai priklausomas nuo kitų. Visiškai!Anksčiau mėgdavau su juo padiskutuoti įvairiomis temomis ir pasisemti išminties. Štai ką jis man papasakojo: paprašau giminaičio, kad mane užkeltų ant palangės ir stebiu gatve einančius žmones. Žingsniuoja kartais jie liūdni ir paniurę, ir.......net nežino, kad jie yra laimingi!Jie mato, girdi, kalba, juda, gali dirbti. Vaikystėje turėjau didžiausią svajonę, kaip pasiėmęs kastuvą į rankas, iškasčiau didelę didelę duobę, o paskui nusiplūkęs iki devinto prakaito pasisemčiau kibirą šalto vandens ir užsipilčiau ant savęs.....Kokia nuostabi šio neįgalaus žmogaus svajonė ar ne? O kokios mūsų svajonės, vedančios link laimės?

Labas mano svajone yra nieko netureti,ir nepriklausytti nuo nieko,bet tai neimanoma,ryte turiu viska;-vakare neturiu nieko,tai liecia materalu ir moralini pasauli,ir taip pastoviai,kartais net pamastau kad seniai buvo laikas sustoti ir pagalvoti,bet jei mes visi tik svajosim kas kurs rytoju,spausdins knygas paguos zmoguti kuris nuskriuastas gyvenimo turi svajoniu,ir kodel man nedirbti naktimis su robotu kurimu kurie jam kazkada atstos rankas ir kojas,viskas veda is proto,progreso greitis ir supratimas kad technologijos ne tiems kurie svajoja.

Tiems, tiems, Metistai!Svajok ir įgyvendink savo svajones (kad ir dirbdamas naktimis) ir pasaulis taps gražesnis. P.S. žinoma, jei tavo svajonė vedanti į laimę.

svajotojai ....., o kur iprociai kasdieniai.

Klausi,kur iprociai,pamirsti per svajones

Tai kad priešingai-per kasdieninius įpročius pamirštamos svajonės.
Kasdieniniai įpročiai,tai rutina.Visų žmonių panašūs.Eiti darban,tvarkytis namie,ir t.t
O apie svajones sužinoti daug įdomiau.Jos tokios įvairios ir labai atskleidžia žmogaus vidinį pasaulį

Pritariu, Danutes!Man taip liūdna, kai žmonės gyvena be svajonių, tik vedami įpročių. Žodis įprotis man gretinasi su kažkuo, kas įkalama į protą . Žinoma, aš ne prieš gerus įpročius, bet žmogus tuom ir skiriasi nuo kitų žemės tvarinėlių, kad geba svajoti ir pastangų dėka įgyvendinti svajones. Būtent pastangų dėka, o ne kažkokių pasiseiliojimų, atsiprašant.Tad žmogus, turintis svajonių, tai ne tuščiaviduris svajoklis, kaip kai kam atrodo.

gintas 57 rašė: Klausi,kur iprociai,pamirsti per svajones

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/67354

Svajonės ir gali būti įprotis ...O ko nepasvajoti ) Aš už svajones (tik proto ribose ) Skaičiau gerą mintį „Supraskite, ko iš tiesų norite. Tuomet liausitės vaikęsi drugelius ir imsite kasti auksą.“

„Sėkla negali žinoti, kas jos laukia, sėkla nežino kas yra žiedas. Dar daugiau, sėkla net neįsivaizduoja turinti potencialą pavirsti į nuostabų žiedą. Ilga yra kelionė, ir visada saugiau nesileisti į ją, nes kelias nežinomas, nėra jokių garantijų. Ir negali būti jokių garantijų. Gyvenimo kelias kupinas pavojų, daug duobių ir skardžių, o sėklą saugo kietas apvalkalas, ji slepiasi jame. Tačiau sėkla mėgina, ji stengiasi, ji išlenda iš kieto apvalkalo, ji pradeda kelionę. Prasideda kova: skverbimasis pro dirvožemį, akmenis, uolienas. Sėkla buvo labai kieta, o daigas labai jautrus ir pažeidžiamas, ir daug pavojų jo laukia. Tačiau sėkla pasiryžo kelionei į nežinią, kelionei į saulę, kelionei į šviesos šaltinį, nesuprasdama kur ir kodėl. Sunku kryžių teks jai nešti, bet ją užvaldo SVAJONĖ, ir sėkla pradeda judėti. Toks pats yra ir žmogaus kelias. Jis kupinas pavojų. Reikės daug drąsos. Būkite drąsūs virsdami gėlele, kuria jums skirta būti…“ OSHO

Viena kitam juk netrukdo - ir svajoti ir turėti kažkokių tau malonių įpročių. Pvz, man smagus įprotis rytą pradėti nuo puodelio kavos lovoje, dar kokią valandikę paskaityti įdomią knygą. Niekur neskubant atsikelti, pasimankštinti ir užsiimti kažkokia tai dienai numatyta veikla.
Turbūt svarbiausia laimės pojūčiui, tai kai tavo gera savijauta nuo nieko nepriklauso. Kai nesi niekam nieko skolingas ir gali būti pats sau šeimininkas. Yra, aišku dalykų, kurie sugadina kartais nuotaiką, bet visa tai pataisoma. Pagal mane laimė tai visuma, susitaikymas su savimi ir sugebėjimas gyventi realybėje. O svajonės lai būna, be jų būtų liūdna gyventi.

Auguste, susimildama, parazūmink tu mane, kas tas ,,susitaikymas su savimi''. Aš su savimi kartais pasikalbu, pasitariu, bet kad pykčiaus, o paskui taikyčiaus, tai nea. O gal ne taip ką supratau?O gal tu čia kalbi apie tuos, vadinamuosius, vidinius konfliktus?