Kažkuri esate pasakiusi, kad verkšlentojų ar paniurėlių mums čia nereikia. Man tai pats žaviausias paniurėlis- Juozas Erlickas. Taigi nelygu, kaip save išreikši.Jei šioje svetainėje vaizduosi amerikietiškai laimingą, tai išjungus kompiuterį gali kilti noras išgerti saują tablečių ir niekada nepabusti.

Apsižvalgymas. Šiltą saulėtą dieną smagiai riedu dviračiu nuo kalniuko. Kadangi pedalų minti nereikia, tai žvalgausi. Ir matau- plentu iš priešais lėtai žingsniuoja nuogas vyras. Jaunas, aukštas ir gražus, drabužiai gražiai sulankstyti ir elegantiškai permesti per ranką. Jokių nepadorių judesių, eina sau ir tiek.Iiii....iškrypėlis jau norėjau šaukti, bet staiga susimasčiau. Kur gi lyčių lygybė? Juk jei jaunų moterų garbės reikalas nusifotografuoti nuogoms, ar šiaip kur viešai pasirodyti, tai kodėl vyrui ne? Tik kad jiems mažiau progų. O ką veikia lyčių lygybės institutas, ar kaip jis ten vadinasi? Taigi jausdamasi labai šiuolaikiška, parvažiavau namo. Deja, sekančią dieną tuo plentu jau važinėjo policijos automobilis.

Sakot vyrai nenori diskutuot, bet aš nesu tikra, kad kuria nors moterimi nėra prisimetęs vyras. Internete taip atsitinka.

Na prieš įsigyjant katinuką ar šuniuką, reikia pagalvoti, kur jis dėsis jeigu kas. Gyvūnai ne žaislai.O dėl patarimų tai kodėl ne -svetainėje yra bent keletas žmonių į kurių žodžius įsiklausau ir jaučiu, kad tai nuoširdu. Juk žmogus sulaukęs mano amžiaus jau turi būti išmokęs atskirti kas yra kas.

Apsidairau-gi aš čia jau viena vyriausių! O varge. Bet antra vertus, čia senjorų svetainė. Maniau įlįsiu sau į kokį kampelį,ramiai pabūsiu, gal net pasiguosiu apie savo skaudančią nugarą ir braškančius sąnarius. Bet ką ten sanariai- čia pilna žvalių ir energingų, sekso ištroškusių moterų! Ir ne bet kokio, o gero. Bet,dieve, kas gi joms jį suteiks, jei pažinčių skelbimų dvylika puslapių, o kiekviename po septynias moteris ir vieną vyrą.Ypač optimistiškos moterys iš mažesnių miestelių- jos deklaruoja amžiną meilę, begalinį atsidavimą ir pasiaukojimą. Didesnių miestų moterys lakoniškos- noriu vyro, susipažinsiu, arba pateikia adresą. O aš, kvaiša, galvojau kad susirašysiu su kokia moteriške ar vyruku apie gyvenimo prasmę ar kokiame pansionate geriau įsitaisius. Bet ne, viena ponia stebisi, kaip čia gali būti, kad neturi su kuo išgerti kavos ar paplepėti.Gali, miela ponia, gali. Na galiu išgerti tos kavos nusinešusi į kapus termosą, bet gal nelabai smagu būtų. Tai kur gi dėtis tiems nežvaliems ir neenergingiems? O gal yra amžiaus cenzas, kurio sulaukus iš svetainės išmeta?

Anzelmutė dar pernai klausė: ar linksmiau galit? Galiu, kodėl gi ne. Štai aš, Leda,žvali ir energinga 67 metų moteriškaitė lekiu per miestą, net žiežirbos skyla. Bebėgdama neužmirštu akį į tokius pat žvalius ir energingus vyrukus užmesti.Štai vienas būtų nieko- kokių septyniasdešimties, bet kažkaip įstrižai eina, o paėjęs, medį apsikabino ir stovi.Galvoju, pakalbinsiu vyruką, gal čia mano likimas? Gražus oras, sakau.Oi ponia, negaliu, gal porą litų duosite? Na pora litų ir man pačiai pravers. Taigi lekiu toliau.Štai visai nieko vaikinas- kokių septyniasdešimt penkerių, tik labai jau tiesus, matyt batų pats nebeužsiriša.Gražus oras, sakau. Priviso čia paleistuvių,jau ir praeiti neduoda! Nepakėlusi tokios gėdos nulėkiau namo. Gerai, galvoju, tobulėsiu dvasiškai. Įsijungiau anglų kalbos diską, bet kažkaip tos mintys nukrypsta šalin...Taip ir neištobulėjau nei dvasiškai nei kaip kitaip.

Miela Brangute, kaip aš Jus suprantu, nes teko išgyventi tą patį. Tik buvo dar sunkiau, nes neturėjau kam pasiguosti, mano draugai iš šio pasaulio pasitraukė dar anksčiau.

Įtariu, kad čia visa esmė išsilavinime. Mūsų moterys yra labiau išsilavinę, todėl šmaikštesnės. Taigi vyrai bijo burną praverti, kad neišsiduotų, kas esąs.

Vis rašome, koks turėtų būti nuoširdus bendravimas, vis stengiamės jam surasti kažkokią formulę ar apibrėžimą, bet retas ar reta ima ir iškloja, kas ten dūšioje krebžda. O juk šis puslapis tam ir skirtas. Nieko baisaus, jei žmogus ir kokią savo bėdą aprašys. Gal gaus gerą patarimą, gal užuojautos žodį. Nuoširdų bendravimą aš suprantu kaip nuoširdų.

Pilnai sutinku su Anzelmutės pateiktais apibendrinimais ir klasifikacija. Čia kaip toje patarlėje- kiek vilką nešerk, o jis vis tiek į mišką žiūri. Teko susirašinėti ir su vyrais. Iš anksto perspėjau, kad ieškau draugų tik susirašinėjimui, bet vis tiek traukia savo giesmę ir gana, mat nėra pasaulyje nieko įdomaus, vien tik neplautos kojinės ir barsčių virimas. Tai tokios tad draugystės su vyrais mano amžiuje.Na jei būčiau jaunesnė, tai.....

Įdomu,apie ką svajoti patartų ponas Tadas mano amžiaus moteriškaitei? Juk pats svajojimo procesas toks malonus!Sėdžiu sau ir svajoju,kaip pasigausiu kokį durnelį ir kad jau imsiu jį išnaudoti, kad jau imsiu kankinti! Ir taip gera darosi!

Anzelmute, dėkoju, kad tik nebūtų kas nors šiurpinančio. Tai pasiraitoju rankoves ir prie darbo.

Merginos(ir vaikinai, jei tokių yra), jau man staugti norisi!Jau viską aptarėm: gyvenimo prasmę, vyrus, meilę, ką nepasakytum viskas kartojasi, viskas girdėta. O gal ne? Gal kas skaitėte knygą Ramta. Belaja knyga. Kas čia per kūrinys ir ko jis vertas? Sako, jis yra tik internete. Jei kuris skaitėte, gal galite nors sąntrauką įdėti tokiems kaip aš, nelabai susigraibantiems kompiuteryje?

Jei tai būtų pavasaris ar vasara, galima susitikti Palangoje

Smagu čia su jumis- atsisėdau prie kompiuterio labai prastos nuotaikos, o dabar net pakikenau.