Tiesą sakant visiškai pritariu p. Brangutei. Jau pavargau nuo tų lėkštų temų-o tik jos čia sukelia pagyvėjimą. Antra vertus- tai pažinčių svetainė.Matyt dauguma čia rašančių pažintį supranta tik kaip seksualinį bendravimą. Na ką gi, yra kaip yra. Matyt metas kraustytis kitur.Sėkmės ieškantiems!

Nemanau,kad kas nors į pagyvenusį žmogų tiesiogiai kreipiasi: senjore.Šis žodis naudojamas tik mums apibūdinti už akių, nusakyti kaip visuomenės dalį arba suteikti pavadinimą straipsniui arba tinklalapiui ir t. t. Kai į mane kreipiasi: ponia, lieku visai patenkinta, tai įprasta visame pasaulyje. Nesvarbu, kad tos ponios kailiniai jau truputį apšiurę, skrybėlaitė užpereito sezono ir pan. Štai pažiūrėkite Vokietijoje- ten ir durininkė ponia ir valytoja ponia. To žodžio baimė pas mus išliko iš sovietmečio, nes smetoninėje Lietuvoje visi buvo ponai, ponios, panelės ir ponaičiai. Na bet kiekvienas gali prašyti save vadinti kaip jam patinka ir kas jis jaučiasi esąs, keblu tik tai, kad apie tai reikia informuoti aplink esančius žmones, net ir svetimus. Štai mano kieme gyvenantis jaunuolis užsirašė ant mašinos šono PSYCHAS, bet aš, kaip seno auklėjimo moteriškė, vis tiek kreipčiausi į jį: ponaiti Psychai, Taigi, miela Lorana, kam stengtis išvengti to kas neišvengiama!

Ar kas nors gerbiamieji,gatvėje ar parduotuvėje į jus kreipiasi: senjore, palikote piniginę, arba pensininke, kaip man nueiti į tokią ir tokią gatvę? Tikriausiai sako: ponia ar ponas. Žodis senjoras naudojamas tik žurnalistų, o pensininkas- pildant įvairias anketas, norint apibrėžti žmogaus socialinį statusą.Taigi ponai ir ponios jei kas nors spaudoje nori išreikšti mums pagarbą, tai nieko tokio. Abejoju tik dėl pono Nenuoramos pasiūlymo išsimaudyti žiemą, nes galima nušalti kai kurias labai esmines kūno dalis, na bet tam jis ir Nenuorama.

Miela Pelėda,kaip Jūs rasite tą laisvą vyruką, jei visa savo esybe esate susikoncentravusi ties tuo, vieninteliu. Amžinas laukimas, kada jis pasirodys, vienišos šventinės dienos ir atostogos, neišsipildančios viltys ir kančia. Nespėsit apsidairyti, kaip sužlugdysit savo gyvenimą, taip ir liksite amžinam laukime. Visi žinome, kad skaudantį dantį reikia rauti staigiai, tuomet mažiau skauda. Jei jau klausiate ką daryti, patariu- meskite jį, juolab, kad iš jo pusės tai tikriausiai ne meilė, o tik patogus gyvenimas šeimoje, retkarčiais apsilankant pas meilužę.

Na klausimas buvo: kodėl meilužėms nelemta tapti žmonomis. Jei apibrėžti, kad meilužė- tai moteris pas kurią važinėja vedęs vyras, tai jis neveda todėl, kad yra vedęs. Jei vyrukas eilinis pilietis, o ji taip pat ne superžvaigždė- tai moteriškė turi nujausti, kada pateikti ultimatumą dėl skyrybų.Ir vargas jei ji praleidžia tą momentą- eis mėnuo po mėnesio, metai po metų ir galų gale, kai jos prekinė išvaizda suprastės, jis susiras kitą. O ji varganai stums savo vienišas dienas. Kas kita, jei jis seimo narys ar šiaip žinomas veikėjas, o ji jauna gražuolė. Čia tai jau vedybos neišvengiamos- gali pagauti žurnalistai. Beje, atleiskite už tokius sausus mano pasisakymus, mat amžius atsiliepia. Tuo tarpu daugelis iš jūsų dar jaučiate lengvą svaigulį, dar viliatės, dar tikite, ir tai gerai.

Atleiskite, mielieji, kad įsukau Jus į tokį verpetą. Gal mane paskatino tvirtas, vyriškas, bet liūdnas Rommylax veidas, gal pats temos pavadinimas- išėjimas iš vienatvės. Aš asmeniškai manau, kad nuo jos, nelabosios, kaip ir nuo meilės, niekur nepasislėpsi. Taigi, jaunuoliai, mylėkite, kol galite, šėlkite kol galite, kad vėliau žiūrėdami pro langą turėtume ką prisiminti!

Atmetus lyriką, pasakysiu tiesiai- atsikratymas vienatve turi savo kainą.Kelionės, knygos, būreliai- visa tai kainuoja. Todėl ,kai pamatau tokios rūšies patarimus, visada susimastau, ar rašantysis pagalvoja, jog mūsų svetainėje tikriausiai yra ir labai mažas pajamas turinčių žmonių. Jų vienatvė yra pati baisiausia. Gal to žmogaus didžiausia pramoga valandų valandas žvelgti pro langą, nes knygų skaityti jis negali dėl prasto regėjimo ir pan.Ką jūs jiems patartumėte, linksmuoliai, besididžiuojantys būsima kelione į tolimas šalis ir nuotraukose išeksponavę savo kotedžus?

Na, jei tikėti mūsų administratorium Mindaugu,tai šioje svetainėje galima ieškoti ir papraščiausios draugystės. Turiu omenyje ne meilužį, bet draugą ar draugę. Norėtųsi pabendrauti su žmogumi visai negalvojant, kokios jis ten lyties ar orientacijos. Jei tarp jaunesnių svetainės lankytojų draugystė peraugs į kažką daugiau- puiku ir sveikintina!

Jau kelis kartus buvau pakėlusi ranką rašyti, bet vėl nuleisdavau. Tokia nykumair tuštuma- vis tie patys ginčai tomis pačiomis temomis: vyrai- moterys, jaunimas- senimas, ką rašyti, ką galvoti, kaip klasifikuoti ir t.t. Ir neduok dieve, jei rašai ar galvoji ne taip kaip oponentas iš tavęs tikėjosi- išgirsi spalvingų apibūdinimų. Nepasakyčiau, kad mane tai gasdina, tiesiog nemalonu, o jei nemalonu, tai kam gadinti sau nuotaiką. Be to laikas leidžiamas labai neproduktyviai, kitaip sakant tuščiai.Man asmeniskai labai patinka supermamų klubas: ten jei iškeli kokią temą, tai tuojau gauni geranoriškų atsakymų, gerų patarimų. O tai juk jauni žmonės. O pas mus- amžini ginčai, kurių diskusija nepavadinsi, nes diskutuoti reikia mokėti. Sakysit čia pažinčių svetainė? Taip, tačiau ar daug jų gimė tokiomis sąlygomis? Manau, kad ši svetainė taip ir liks tokia, kokia yra šiuo metu, nes keičiasi tik nariai, o bendravimo stilius-ne.

Miela Varinija, tam, kad rašyti šioje svetainėje, nereikia būti kvaištelėjusia, tereikia būti drąsia. Mat niekad nežinai, kokio atsako sulauksi į savo atviravimus.Tad sveika atvykusi!

Nepatingėjau ir peržiūrėjau visus šios temos puslapius. Autorė ponia ??? labai gražiai ir jautriai išdėstė savo temos pagrindinę mintį, panašiai pasisakė ponios Margarita , Brangutė ir net Jūs pati. O ponia Runa davė Jums gerą patarimą- pirma gerai įsiskaityti į tai, ką rašote, o ne oponuoti tik tam, kad oponuoti. Todėl labai nustebau,kai Jūs taip aršiai ėmėte saugoti mus nuo atsivėrimo (beje šį žodį paėmiau iš Jūsų) kaip ankstesnių laikų merginas nuo nekaltybės netekimo. Niekas Jūsų neprievartauja, laikykite savo paslaptis savyje. Bet mes visos čia suaugę ir atsiveriam tiek, kiek norime. Ir kam tie kraštutinumai- lipimas ant bačkos,"išpažintis",vidaus demonstravimas ir pan. Be reikalo nupiešėte, lyg to reikia personaliai man. Ar norite apkaltinti dvasiniu ekshibicionizmu? Ne vienas rašo, kad bijo būti išjuoktas, ar ne jūs tą baimę įžiebėte? Savo bėdų ir problemų niekas jums neužkabins, nes Jūs žmogus, kuris kitų bėdas nuo savęs stumiate, bet aš tikra kad bent trečdalis čia rašančių nepagailėtų gero žodžio ar net pagalbos.Bet dabar jau vėlu, sužlugdėte tokią jautrią ir žmogišką temą.Taigi pasitaisom kaukes ir vaidinam toliau.

Visada sakau, ką galvoju, ir prieš pasakydama gerai apmastau.Niekam niekada nesistengiu įtikti ar patikti. Tik dėstau savo nuomonę ir toliau ketinu taip daryti. Taigi Jūs brangiosios, dėstykite savo, nesistengdamos manęs perdirbti, o aš dėstysiu savo. O Jūs p. Eda ką, norėtumėte, kad visų nuomonės sutaptų?

Perskaičiau visą puslapį ir nesupratau: tarsi raginate atsiverti, tarsi ir ne. Arba atsiverk, bet linksmai. O jei turi kokį sielos skausmą, tai pasilaikyk sau. Na tai ir belieka sauja tablečių. Labai jautriai P. Anzelmutė ankstesniame pasisakyme aprašė varganą vyrų padėtį, bet jau sekančiame išgasdino, kad gali būti apšauktas bambekliu ar paniurėliu.Bet juk tokio žmogaus išpažintį nenorintis skaityti gali ir praleisti, gal atsiras kitas, kuris atsilieps į jo bėdą. Štai tau ir nuoširdus bendravimas. O norintiems pasilinksminti yra kitos temos ir aš ten kartais pasireiškiu, Žinau tik viena- čia niekada ir nė vienas neatsivers ir šios diskusijos yra beprasmės.

Būtų įdomu, bet labai daug darbo. Jei turite kantrybės, tai pirmyn!

Manau, kad kiekvienoje santvarkoje kas labai norėjo, galėjo tapti išsilavinusiu, kultūringu ir apsiskaičiusiu.Man rodos p. Brangutė tokia ir yra. Na o jei kam pritrūko valios tokiu tapti, tai reikia kaltinti ne santvarką, o save. Beje būtų įdomu sužinoti kokiais siekiais vadovaujasi Nora Wait savo gyvenime dabartinėje santvarkoje?