Tradicinis pasimatymas būna toks: berniukas sako- "Aš tave aplankysiu pas tave namuos". Mes moterys geros: "Žinoma, lauksiu, gerai". Moteris visą dieną stengias kuo skanesnį kepsnį iškepti, prie kavos saldumynų pritaikyt, paserviruot stalą ir, aišku, dirstelt į veidrodį, pasitemt.
Atvažiuoja berniukas, na su darbo džinsais, patampytu megztinėliu, o kam kitaip? Atsiveža šokolado plytelę, na, retkarčiais ir pigesnio šampano butelaitį. Tik nesusvajokit apie gėles, mažai realu. Na, po to, kadangi kažkiek išgėrė, tai lyg ir mašiną vairuoti namo negali... Ką daryt? Tęsinys būna įvairus, iki ginčų ir derybų, tad netęsiu..
Kad nepagalvotumėte, jog aš tik tokių mačiau, tai kaip teigiu, jog būna ir kitaip. Čia jau kaip sekasi su kultūra, mentalitetu. Vienas iš mano pirmų susitikimų buvo vyro pakvietimas rinktis: ar kavinė su muzika, ar jo butas ir kartu gaminta vakarienė prie žvakės, su parinkta muzika. Nusprendėme, kad būtų laisvumas - jo namus. Tikrai, buvo linksma gaminti vakarienę kartu, ragauti jo kelioninių gėrimų, klausytis muzikos prie degančios žvakės. Na, kadangi, aš 'ne už vairo, tai tam vidunakty pasitarnavo taxi. Iki šiol už tai gerbiu tą žmogų, nors neatsirado tos bendros 'chemijos', bet likom pažįstami, nebijom susitikt vienas kitą ir išgerti kavos.
Žinoma, buvo ir toks atvejis kito berniuko, kai mane panorėjo 'aplankyt' ir aplankė.. ant paruošto stalo padėjo kakavos plytelę TAU. Yra tokių maximoj apatinėj lentynoj..

Už tai ir senjorai... jaučias jauni, nors yra nebe, tai šitą reikia apgint kitus[-as] žeminant: ''koks aš erelis'', oho.. Kita vertus, gal kažko nori, bet ko - nežinia ir baisu.. Dar - daug kas silpnai moka dirbt su kompiuteriu. Dar - o jei kas pamatys.. Jauniems - draugystė vertybė, o čia jau tik gamtiniai poreikiai: vyrams - gera šeimininkė ar nemokamas sex.. (Atsiprašau tų, kurie - ne tokie).
Moterims gal daugiau draugo, bet dažnai irgi, kam sukapot malkas.. Tai kokios dar čia diskusijos, pasikalbėjimai?.. aišku ir taškas.

Kaktusai, čia tokia forma ir vieta tavo savirealizacijos?
Juoktis?
O.. džiaukitės visi, kad dar nesate tiek pažeisti cinizmo, pavydo ir prastumo...
Užuojauta kaktusui.

Kyk pykčio pasėta - nesinori daugiau nei skaityt, nei rašyt.

Ir visai nesuprast - dėl ko tai? Argi nebūtų geriau vienas kitam gerą žodį pasakyt, džiaugtis draugystėm?
Tad, apie kokią draugystę čia galima ir bekalbėt. Nemėtykit pykčio, prastumo - bus kartus Kalėdų stalas...

Išmokime paleisti žmones... duokime ramybę jiems TEN.. jeigu, jie TEN... Uždekit žvakelę - ugnies stichija, neša šviesą, ramybę...O vis kviečiama siela, gali sugrįžti, tą dauguma žino. Pasėkmės įvairiausios.. Ramybės per ugnį.. per maldą.
---------
Ir aš lyg suabejoju, kas ką paliko? Kaip paliko?
Tuo labiau, nekurkite už išėjusį žodžių, ne už save minčių - čia jau per TOLI ir negerai..

Suprantama, kad likusiam, bet kuriuo atveju, yra sunku.
Bet - nebepakeist ir būtina rasti ramybę. Dėl savęs, dėl to kito.

Ne ašaras savo braukite nuo skruostų, o žmones, kurie privertė jus verkti, braukite iš savo gyvenimo.

Svajonės niekada nebūna juokingos.. Svajokime..

Na, dar mes ir lietuviai.. toks mentalitetas.. Jaunoji karta jau bendrauja šilčiau, užsienyje pamato ir kitokios kultūros.
Papasakosiu, gal prieš pora metų, buvo-nėra, ir man toks aliadraugas, kuris įsiprašė būtent pas mane į namus pirmą kartą(juk patogu). Atsivežė atseit šokoladą, bet tą plytelę už kažkur 1,60 lt. Na ir, matyt, maximoje rado nukainuotų gėlių vazonėlį, kurias tik išmesti beliko tą dien.. Aš paruošiau skanius pietus, gražiai paserviravau stalą, juk atvažiuos, ne šiaip koks nors, o net lakūnas. O man, nuo jaunystės, lakūno profesija visada svaigino. Dar Kalėdom atvažiavo pasveikint, tai irgi, gavau dovanų iš Lenkijos puodelį, kurio mano rankos tokio molio neišlaikytų ir plius kelis pigiausius saldainius iš ten pat.
Manau, kad pirmus susitikimus turi organizuoti vyrai, nes jokių problemų pakviesti papietauti kartu ar išgerti kavos su pyragėliu. Te nebūna tų gėlių, ne jos parodys, ar tai čia bus tavo draugas, ar bendrausite. Ar bus tarp jūsų 'chemija'??.
Priešingai, jau praeitais metais kitas žmogus pirmai pažinčiai pakvietė į restoraną pietų, tik įlipus man į jo mašiną įteikė gražių rožių. Restorane mano kuklus meniu pasirinkimas netiko, tuomet viską užsakinėjo iš naujo jis. Kalbėjomės, juokėmės, kaip šimtą metų pažįstami, bet objektyvi problema leido mums likti tik gerais pažįstamais, labai retai susitinkant vis kitam restorane ir kalbant kalbant..ilgai. Galima sakyti, jog tai ypatingo intelekto žmogus, profesorius - kultūra... Bet pirmasis, irgi, buvo lakūnas..
Gal skirtingai vyrai supranta savo orumą arba skūpumas padaro netgi juokingu? Nežinau...

Ameja rašė: Leta. rašė: mergaites..pacios puikiai zinot,kad ne visad asmuo kuris vadinas moterim ir yra moteris...jei suprantant apie ka as cia,kitos galvoja kad jos yra moterys nors is tikro net is tolo neatrodo moterim.Sala,sakot nepagarba???o ikyriai reikalaut geliu ar tai pagarba?ir is viso...prie ko cia tos geles..jus bukit gele.ir galu gale kaip jus pati pasijaustumete,jei koks nors melynanosis po geliu puokste pabandytu paslepti savo problema.matau vaizda...susirasinejat,susitinkat..kavalieraitis prisidenges geliu puokste,paimat tas savo issvajotas geles,o po jom vaizdelis visai ne koks..va tau mergina ir pagarba ir geles.o kad butu padovanotas rozes ziedas,tai dar reik nusipelnyti,o ne saukt..as moteris...duokit man geliu!!! Man vienas toks kavalieraitis atejo i pasimatyma gerai paemes ant drasos,veidelis isduodantis,kad taurele daznai pakilnojantis.....be dantu,bet su gelem.....o anketoj nurodes,nei geria,nei ruko.....

"Kol žmogus moka žaisti, juoktis ir kartais pažaisti su vėju, kai draugo ranka tavo rankoj - tu LABAI gyveni. Brangink."

'A. Leando'

Meilė - kada su žmogum malonu atbusti, bet ne užmigti..

Draugas - tas, kuriam pirmoje vietoje tu, o ne tada, kada leidžia laikas ar aplinkybės.
Bevertis tuomet ir tylintis tavo telefonas.. kaip ir pati - tyla.. kas reikštų, jog draugo nėra.. nes nebuvo..

Iš tikrųjų, būtų puiku, kad bendraminčiai ir atrastų viens kitą. Pagal savo poreikį, ko tikisi vienas iš kito. Bet dažnai kalbama viena, o tikslai - kiti. Tuomet patikėjus ir pagaliau susipažinus arčiau, supratus.. pasidaro...nemalonu, neskanu..
Aš labai griežtai skirčiau sąvokas dvi: draugas, tai viena, o sekso partneris, visai kita. Man visai antrasis su draugo vertybėmis nesusišaukia, tai tik gryna bendra 'mechanika'. Tik aš, ne ne, minėtųjų nesmerkiu, visi laisvi pasirinkimui, savo poreikiams tenkinti. Tuo skiriamės. Tad būkime atviri, kad susitikimai kuo mažiau nuviltų.

Tiek to, tų gėlių, be abejo, tai nėra būtinybė pirmam kartui, nėra būtinybė dažnai. Gražiausia gyvenimo 'gėlė'- sutikti puikų draugą.. Štai čia, esmių esmė.

Jei kurį laiką susirašinėji, bendrauji telefonu ar skype, manau, nėra visai nieko nežinoma. Jei jau pakviečiama kavos, pasimatyti gyvai, dažnai kultūringi vyrai neateina be gėlių, vien už tą buvusį virtualų bendravimą. Man atrodo, kad tai pabrėžia jų vyriškumą, kultūrą. Gal Lietuva iki to dar toli.. Kiek teko matyti užsienyje - ten normalių vyrų visai kitas požiūris į moteris. Ir tiek to, jei tęsinio nebūna, bet tam kartui malonus įvykis.

Kiekviemo supratimas pagal jo mentaliteto, kultūros lygį.

Bet diskusijos turi ir būti atviros, draugiškos, bei kt.,- juk viskas gyvenimiška..