Pirmiaisia, nuoširdus ačiū Mindaugui ir pagarba jam. Tavo Mindaugai, pasiūlymai man daugumoje priimtini. Žinoma, galimas ir tas mokestis, geriausia, tai sms žinute, kitaip jau bus sunkiau. Čia dauguma pinigėlius skaičiuoja, gal tai galėtų būti 2 - 3 litai, jei portalas būtų aktyvinamas. Aš ne prieš saikingą reklamą, nes išgyventi ir išlaikyti puslapį iš kažko reikia. Puikus pasiūlymas yra klubų kūrimas: galimi ir moterų klubai pagal pomėgius ar poreikius, kaip priešprieša vienatvei. O vyrai gal irgi norės susikurti savus klubus pagal temas, juk visi žmonės yra buvę specialistai, turiu daugybę žinių, domisi gyvenimu toliau, diskutuoja, tariasi. Visiems tiktų klubai patys įvairiausi, kuriuos ir pasiūlys šitie žmonės. Nebijokime kalbėti ir apie sveikatą, bus kam patarti, nes reikia priimti metus su jų 'palydomis' ramiai, jokio čia minuso - gyvenimas toks buvo ir bus. Žinoma, pirmiausia, bendri klubai. Juk žmogų gali pažinti iš jo vidinių nuostatų ir kitų poelgių, nuomonių. Puiku būtų gyvi susitikimai, bet bus gyvenamosios vietos problema. Pvz, man patogu tik Kaune, na gal, susipažinus klubuose gal galima ir kaip jaunystėje 'nulėkti' kartu...jau ir reikia skubėti.. "ruduo šlavinėja alėjas".. O kur taip paprastai ims ir atsiras tas žmogus, kuris suorganizuos susitikimą, juk tai atsiranda įvairių problemų. Aš siūlau daugiau pasitikėti žmonėms, nors gal tai ir sunku. Kaip gali pasitikėti, kai tau virš 50, o rašo 35 - 45 vyriukas, kooo? Vedusieji,nepaslaptis, dar 'paskutinėj savo simfonijoj ieško' nuotykių. Tikrai siūlyčiau, tiems, kuriems dar nėra 50 metų ženkliai pakelti mokestį ir atkris daug "alfonsų", "barakudų" ir kt. O mes būkime atviri, nuoširdūs ir aktyvūs,- tuo padėsime sau ir kitam. Užsimegs ir ilgalaikių draugysčių, tuo metai ir nusispalvins nuo pilkumos. Manau, kad nuotraukos būtinos, el. paštai irgi. O kokia gi čia paslaptis, juk ne banko sąskaita. Tuomet mažiau bus žmonių su kaukėm, nesuprantant, ko jiems čia...Dėkoju visiems esantiems, moderatoriui ir.. gal.. iki susipažinimo Tik. Vyrai, susitaikykite su savo metais ir būkit savimi. Atjauninimo mechanizmo nėra. Deja. Būkim draugais.

Vienatvė yra 'neskanus' dalykas. Mes patys labai gyvenam atskirty ir nebendraujam, todėl ta tyla ar viena vieta prie Naujų metų stalo - nenuostabu. Aš pati daugelyje puslapių kviečiau susipažinti ir susibendrauti su panašaus amžiaus, gyvenimo vieta ir požiūriu moterimis, kad galėtume praleisti kažkiek bendro laiko kartu. Netgi, o gal, susikurtume mažą draugiją, kad vienatvė nedrįstų išleist savo nagus, gyvenimas taptų su spalvom. Tik, kad tos moterys, daugiau laukia to vis dar ''princo''... Bet, anot Erlicko, [jie atjoja tik sapne ir dar.. girti...] Kaip miela būt susirinkt arbatai-kavai bendru laiku, palaikyti ir išklausyti viena kitą, pabūti, aplankyti, dalintis, švęsti savo sudėliotas šventes. Bet kol kas.. tai tik iliuzija. Nors aš dar, vis laukiu ir mielai susipažinčiau. Juk ne visi mes apsupti daugybės draugų, vaikų ar artimųjų. Juk gyvenimas - visoks.. vakar buvo daug, o šiandien nėra..

Vienatvė ieško kelionės draugo ir dažnai, nesvarbu veidrodžio atspindys. Bet ribos yra ir visi žino jas, kas peršoka jas, reiškia ieškojo ne draugo .. Atleiskit, niekada nesuprasiu, tik pagailėsiu abiejų, kai amžiaus skirtumas nors 'tik' 15 metų.. nekalbu apie daugiau... Tai, lyg užlydytas atomas, kuris vis vien vieną kart prasiskverbs per siūles...

Daug priklauso nuo žmogaus vertybių ir mentaliteto. Vyrai taip pat būna puikūs draugai ir 'monstro' rolė - ne jam. Kiek rečiau, bet tikrai taip yra. Todėl, kad čia - jų stiprybė.

Argi ''galėjimas'' ką tai apsprendžia? Tiesiog, nemaloni daug vyresnio kūno visa išklotinė... Žmonės turi būt panašaus amžiaus.

Tos jaunos, tiesiog, dirba.. jei paklausytumėt jų paguodų...nesuprantu, ar vyrai tokie naivuoliai , ar, tiek to... Pvz., mano kaimynė taip apsimoka už suteiktą darbo vietelę-tą pati teigia. Juk minus 16-a..

Aš visuomet už tai, kad susipažinti, ir jei malonu bendrauti, nesvarbu su vyrais ar moterim. Taip gera ir moteriškai paplepėti, išsikalbėti, kito išklausyti, padėti.. juk nešam gyvenimo smiltis, širdžių lietų - kodėl apie tai nepasidalint? Kaip smagu būtų, kad susikurtų moterų klubas, ar draugių būrelis susitikti, pabūti -tegul ruduo šlavinėja alėjas... O vyriška pusė daugiau vis dar išgyvena 'pavasarius', laiką pamiršę ir neturintys veidrodžių.. Vaikai savo keliuos. Pavydžiu moterims, susidraugavusioms ir puikiai leidžiančios laiką kartu, mylinčioms save ir nepamirštančioms juoko, kaip kadais... Siūlyčiau susitikti, pasėdėt prie kavos, kartas nuo karto vienas pas kitą, gal paprasčiau, pagal gyvenamą vietą, nors dabar moterys puikiai vairuoja ir mašinas. Tik aš ne - negaliu sau to atleist, kad laiku nesusitvarkiau. Bet gerai važinėjas ir mikrotaksiukais su numeriais... Ar nebūtų man pritariančių? Manau, kad ne... tas lietuviškas būdas /jei gerai įrašiau sąvoką/. Gaila, bet o gal?
Atsiprašau už pesimismą - juk kiek to visko beliko.. Bet mes galim sau daug sukurt džiaugsmo.

Baikit, nerasit nei vienos jaunesnes, kuri plius 15 ar 20 m pasirasytu su vyresniu, kuris yra tik ''santechnikas is ukmerges''.. o vyrukai mus naivus.. galvoti, kad myli niekas nedraudzia.. bet taip nebuna.

... iš taip giliai iškeltos mintys, tikros, nekurtos, lyg gyvenimo sinusoidės pasėkmių aidas... Puiku.

Leiskite mums pragyventi dieną, kaip tą daro gamta.
Tegul joks ant tako nukritęs riešuto kevalas nepastoja mums kelio.
Teateina žmonės ir te išeina.
Tegul skamba varpai ir verkia vaikai -
Juk iš to susideda diena.
Jei kaukia traukinys - tegul kaukia. Kol užkims.
Jei skamba varpai, kodėl mes turėtume bėgti??..
Laikas tėra tik tekanti upė,
Prie kurios mes ateinam žvejoti...

*H. D.Toreau*

Paleiskime pyktį... pirmiausia.
--------------------
Kai draugui širdį gelia,
Kai neviltis ir skausmas iškreipia faktus.
Širdim tu prisiglausk prie jo nelaimės
Padėkui draugui rast vilties raktus.

----------------------
Nepirkite gaublio vien tam, kad galėtum apspjauti visą pasaulį... Juk jame gyvena daugybė geriausių žmonių. Atraskime juos..

Rožių aromatu dvelkia ta ranka, kuri dovanoja... Pagalvokime, kiek mes kartų padarėme tai: šiltai ir nuoširdžiai? Eame viens kitam skirti tam, kad padėtume užrakint liūdesio vartus ir išgirst draugo, linksmus ar sunkius, žodžius. Šiuolaikinė atskirtis, susireikšminimas, kol sekas ir lyg viskas gerai "man" - savo juodą darbą padarė. Depresija čia, statistai paskyrė jai 2 - ają vietą... Juk ne visi žmonės išdrįsta kalbėti. Dar daugiau nesupranta. Tad kalbėkim, diskutuokim ir būkime tolerantiški. Pabūkim, padėkim, draugaukim.

Ant sudrėkusio sapno peties
Surūdijusį skruostą padėsiu...
Nesiartink prie mano nakties - aš tave LAUKIMU užkrėsiu...

------------
Ir... niekada nesakyk - niekada...

Žmonės vieniši todėl, kad vietoj tiltų stato sienas...