Galbut tai ne protas, o saugumo jausmas. Moterys nori saugumo! Kam joms vyriskis, kuris ja galimai veliau ar anksciau pames?

Leda, bijau, bet atsakymo į Jūsų klausimą nesulauksite. Vyrų čia, panašu, išvis nėra.

Klaipėdoje irgi yra toks universitetas. Bet aš jo nelankiau. Kam užsikrauti sau pareigą? Be to, viską, ką nori, galima rasti šiandieniniuose medijumuose. Geriau per tą laiką pajudėti, o ne vėl sėdėti. Juk ir taip prisisėdim. Bet čia tik mano nuomonė.

Šiandien parėjom nuo autobuso su kaimynų vaiku - 10-os klasės moksleiviu.Ėjom ilga mūsų gatve ir... kalbėjom kalbėjom.Rinkom gražiausią gatvėje namą, sodą, pasakojom vienas kitam apie ką svajojam naujais metais, kur keliavome senais, ką skaitėme....Juokėmės ir juokavome. O štai su savo kolegėm pensininkėm kažin ar taip galėčiau. Turbūt tik apie ligas ir anūkus. Neįdomu. Nors gal ir nuoširdu.

Užtat ir nelieka nieko kito, kai tik draugauti su jaunesniais. Nors, žinoma, geriau būtų su savo amžiaus, bet, kaip Jūs, Leda, čia teisingai pasakėte: mūsų pensininkai yra tiesiog aukos.

Labai teisingai rašote, ponia Norra. Bet dėl mano anksčiau išvardintų priežasčių toks bendravimas, apie kurį kalbate - mūsuose mission impossible (misija neįmanoma)

Nuo vientaves gelbsti dar vienas dalykas, kuris asmeniskai man patinka labiausiai. Tai - tobulejimas, savisvieta, noras pazinti mus supanti pasauli. Prisimenu pasakojima apie viena kalini -recidyvista. Jis kalejime eme mokytis italu kalbos.Ismoko italiskai. Susipazino su idomiais italais. Ir isejes is kalejimo jokiu budu nebebuvo vienisas. O mes gi ne kalejime sedime! Asmeniskai as stebgiuosi tobuleti, esu zingeidi, turiu daug draugu ivairiose salyse ir man mano gyvenimas tikrai domus. Nereikia jokiu "animatoriu"

Ačiū už palinkėjimus. Šventės džiugu, tik liūdna dėl lietuviško mentaliteto. Jeigu per visą mėnesį diskusija nepasipildo nei vienu komentaru, tai jau, kaip sakoma, no comments (be žodžių). Manau, kad vienos iš priežasčių yra šios: LT senjorai yra labai priklausomi (nustelbti) nuo vaiku ir anūkų. Kažkuriuo metu, jie praranda savo identiteta ir tampa tik vaikų ir anūkų priedu. Puiku mylėti vaikus ir anūkus, tik labai nekas prarasti save ir dvasiškai pasilaidoti be laiko. Kita priežastis: LT senjorai mažai matę pasaulio. Jie verčiau atiduos paskutinį litą anūkui, negu kad kur nors išvažiuos ir praplės savo akiratį. Trečia priežastis: valstiečio mentalitetas. Prisiminkime vien tuos beprasmius kolektyvinius sodus, kuriuose senjorai prapuolę. Vėl: tam, kad tik daugiau paliktų vaikams, kuriems šitos sovietinės atgyvenos tikrai neprireiks. Ir tik nedaug mūsų senjorų supranta, kad vaikai turi IŠMOKTI UŽSIDIRBTI PATYS ir kad jiems galbūt net labaiu patiktų savarankiškesni, įdomūs, matę pasaulio, turintys savo nuomonę tėvai ir seneliai

Man regis, teisios čia tos, kurios nekelia sau nerealių iliuzijų. Užtenka suvokti, kiek Lietuvoje yra mūsų metų vyrų ir moterų, ir viskas tampa aišku: karalaitis neatjos! Bet jeigu ir atjotų, be abejo, norėtų sekso ir meilės, O moterys, deja, didesnės estetės. Vargu, ar norėtų su seneliu į lovą. Na nebent senelis būtų kaip koks vokietis ar prancūzas:žavus, pasitempęs.....

Manau, kad tikrai atsirastų senjorų, kurie būtų pajėgūs įsigyti tokius butus. Trūksta tik socialinio jautrumo. Ir , kaip sakiau, supratimo, kad senjorai galėtų gyventi atskirai, o ne su vaikais ar senelių namuose.

..arba namas, kuriame galima turėti ir savo privačią erdvę. Pagaliau galima ir priestatą pasistatyti. Visokiu išeičių yra. Bet pagrindinė problema, man regis, yra draugija. Sunku rasti panašaus išsilavinimo, bent panašių pomėgių žmogų, kuris būtų panašus ir finansinio apsirūpinimo prasme. O dėl Karališkos rezidencijos...Ten, kiek girdėjau, nepamatuotai viskas brangu. Galima gi kukliau ir nemažiau puikiai. Visada pavydžiu savo draugams vokiečiams. Jie vienas po kito parduoda savo namus ir nusiperka tam tikroje bendruomenėje butus. Tose bendruomenėse gyvena tik senjorai. Nesuprantu, kodėl pas mus per 20 metų ta gera patirtis neatėjo?

Tikrai, Anzelmute, Jūsų planas geras, o svarbiausiai jau seniai išmėgintas civilizuotame pasaulyje. Aš pati irgi norėčiau gyventi "neutraliai" su kuo nors, nes man vienai mano namas jau pradeda būti per brangus. O ir vietos vienai per daug. Norėčiau rasti tokią pat vienišą pensininkę kaip ir aš. Tik va bėda - pas mus nėra kur tokių "kompanijonų" ieškoti.

Taip, su bendravimu šioje svetainėje yra sunkoka. Viename puslapyje bandžiau pasidalinti patirtimi apie t.v. vokiškas WG (jos būdingos ne tik Vokietijai).Maniau ir mūsiškiai susidomės, parašys ką galvoja. Deja. Lietuviškas mentalitetas turbūt toks, kad gyventi kartu viename būste lietuviui tolygu tik gyvenimui "per lovą".Pabandytų Lietuvoje kokie nors du senjorai (ar senjorės) dalintis vieną būstą, tuoj pat būtų apšaukti iškrypėliais, pasileidėliais etc. Nors vistiek vieną dieną turėsime suvokti, jog vienam būstas pasidarys per brangus. Ir teks, kaip ir daugeliui žmonių užsienyje, gyventi WG (bendrame būste) bei keisti (kol kas dar vis primityvią) pažiūrą į žmonių santykius.

gerai, kad nežiūriu tų nesąmonių. Vulgarių tuštybių mugė. Žiuriu tik vokiškus kanalus. Nepalyginamai inteligentiškesni ir subtilesni. Bent jau daugumas.

Gaila, kad Leda arba panašūs žmonės, kurie man gal tiktų ir (tikriausiai!)patiktų, gyvena Vilniuje, o ne Klaipėdoje. Deja, esu vieniša. Turiu viską, ko norėčiau turėti iš materialinės sferos arba hobby. Trūksta tik bendraminčių, su kuriais galima būtų pasikalbėti, pabendrauti, reikalui esant pasiremti, o gal ir Kalėdas kartu atšvęsti. Geriau būtų irgi tokie patys vienišiai, nes tik toks tokį gali suprasti.