Ši baladė tikrovei labai artima:
Žemėj Velnias gyveno kadais su šeima.
Nežinia kaip seniai jis jau buvo našlys
Atminimui žmonos liko dukterys trys.
Dar ketvirtą turėjo slapta nuo žmonių.
(Nešventų pasitaiko, deja, ir velnių!)
Taigi buvo kitoms ji sesuo netikra,
Toji Laumės gražuolės ir Velnio dukra.
Daug dienų, gal daug metų praėjo, kas žin,
Velnio dukros vis augo, vis ėjo gražyn...
Tiktai tėvas paliego ir nutarė kartą:
"Dukras man už vyrų išleisti jau verta!"
Ir pačią vyriausią pakvietęs į rūmus, jai tarė:
"Tau kraičiui skiriu išdidumą."
O vyrą įžymų ir gražų išrinko -
Vyriausioji tapo žmona karininko.
Antrosios jaunikis - turtingas pirklys,
Besaikis godumas - jos kraičio dalis.
Trečiajai - poetą akių mėlynų
Ir įteikė nerimą jiems dovanų.
Išgirdusi tai, ir duktė ketvirta
Išdrįso ateit, nors nebuvo kviesta...
"Tau neskirsiu dalies!"
Tarė Velnias piktai.
"Teks tau vyrą taip pat susirasti pačiai.
Tave motina šaukdavo meilės daina,
Tad be turtų keliauk per pasaulį viena!"
Atsiduso duktė ir nuleido akis...
Tą akimirką apgaubė žemę naktis,
Netgi tėvui pačiam pasidarė gūdu...
Ir tada pavadino ją Meilės vardu.
Ir keliauja ji per pasaulį,
Neša žemei pavasarius, žiedus ir saulę,
Galingesnė už mirtį, per amžius jauna,
Ją supranta be žodžių širdis kiekviena.
Jos kerintis žvilgsnis lyg jūra gili,
Ją kartą išvydęs, pamiršt negali.
Ją matysi tamsiais ar auksiniais plaukais,
šypsnys jos tau žemę ir dangų pakeis.
Ir ilgėsies tu jos, neužmigęs nakčia,
Abejonių ugnim degins sielą kančia...
Vieną švelniai ji guos,
Kitą žiauriai kankins,
Ir kiekvienas vardu ją kitokiu vadins.
Ji ateis kaip audra ar už sapną tyliau,
Ją mums lemta pažinti anksčiau ar vėliau...
Jei išdrįstų kas nors likti jai abejingas,
tas gyvenimą visą paliks nelaimingas.
Ji ateis šaukiama ir netyčia visai,
Kartais sako, kad ją siuntė Velnias patsai!

https://medpravila.com/1092849444322543788/kak-razognat-metabolizm-5-luchshih-sposobov/?autosubscribe

https://klubokidei.com/1091338547319540567/kak-sdelat-bant-s-pomoschyu-vilki/?autosubscribe

Pritariu,Tau , Metistai Jei ateini čia susipažint, bendraut tai 2 eurai neturėtų būti problema savo norų, svajonių siekiams. Čia kaip anekdote ,,Klebonėli, nieko aš teleloto neišlošiu. O, tu, bent bilietą nusiperki ? " ))Sakai padėsi vieną kartą... žinai kaip gali būti ,kartą paragavęs oj padėjęs, negalėsi sustot

Pabusk su manimi
Ir savo lūpose
Atnešk man
Nubudimą švelnų
Ir mano kūną
Pamažu prikelk
Įkaitusiu nuo
Sapno delnu.
Pabusk su manimi,
O ne!Anksčiau.
Ir leiski man
Tave pajusti.
Lig šiol mane
Mylėjęs sapnuose,
Nesibijok
Tikrovėje nubusti.
Pabusk su manimi
Ir sapno skraistė
Balta migla nuslys
Prie mano kojų
Ir jeigu sutinki
Priimti auką,
Aš tau save aukoju.
Pabusk su manimi
Ir niekada
Neleiski man
Vienai nubusti.
Mylėk mane,
Beprotiškai mylėk,
Kad moterim
Galėčiau pasijusti.

Metistai, o jei žavėtis eilinės dienos, eiline akimirka....

Paskaityk, gal patiks. Tu žmogus esi prie filosofijos, turėtų ,Tau, patikt. Man patiko! Įmetu gabaliuką....

,,Žinau, kad jam sunku, bet dabar bijau, kad laukiau per ilgai. Mano širdis plaka taip tankiai, kaip plaktų jo, jei paskambinčiau. Bet mano balsas skamba kaip peilių galąstojo. Ir man reikia naujo telefono- senasis žino per daug.
Keista gyventi liūdesyje. Keista gyventi dainų žodžiuose, ritmuose, lietaus lašuose, net kreditinėse kortelėse. Keista turėti raktus nuo visų spynų, kurias reikia atrakinti, bet vistiek stovėti prie uždarų durų. Nes už jų- kvėpavimas plaukuose, skambučiai pažadinantys naktį, valtys prieplaukoje… jei aš renkuosi ligą.
Bet po velnių, aš turiu ir savo ginklą! Nes tie marškinėliai nebekvepia juo, o tik primena tai, kas buvo geriausia. O aš turiu tiek daug vilčių, bet vilkiu ne tais rūbais, sakau ne tuos žodžius, dirbu ne tą darbą, gyju, bet nepasveikstu, gyvenu ne ten, kur turėčiau. Gyventi. „Kai pamatysi pelėda, prisiminsi mane“,- sakė lyg žinodamas, kad vieną dieną dings. Todėl aš suprasiu, jei mes daugiau nebekalbėsim, suprasiu, kodėl kiekvieną naktį jis miegos vis su kita, suprasiu, jei pamirš mane ir niekada nebeprisimins; tik noriu, kad liktų mano pusėje.
Sielos, apsningančios rankas. Praeis daug laiko, pastebėsiu, kad pagijau, kad jau tikrai paleidau, kad numečiau ant šaligatvio kaip kramtomąją gumą.
Ir jis nebebus tai, iš ko padarytos svajonės. "

,,Ir truputį keista,kad moterys galvoja,jog labai svarbu rasti tą "draugą".TIKRŲ nėra.Tiesiog,NĖRA.Tie,kurie TIKRI-retenybė.Ir jie gyvena savo išsaugotose šeimose" - pritariu, Jums, Danutes.

Tik noriu pasakyti (čia vyriškio pasakyti žodžiai),kad vyrai tie ,kurie yra TIKRI vyrai , o ne padraikos ar ten kaip juos bepavadintume ...jie ir sako, kad ,,padraugauti moterų yra daug, bet kurti rimtus santykius nėra paprasta, nes normalią moterį ir atrast yra retenybė". Čia gal vyrai daugiau galėtų išsakyt nuomonę, ką jie mąsto

,,Gyvenkime sau, lankykime teatrus, parodas, megzkime, skaitykime, bendraukime vienos su kitomis, dalinkimės tai ką turim.. nerekia lepinti ir gailėti vyrų.." - labai gražiai pasakyta

Vėl sudegę metai, sutirpo lyg žvakė...
Ir stovim nustebę, sumišę, apstulbę...
Ar viską padarėm? Ar viską pasakėm?
Ar kantriai kentėjom? Ar stipriai mylėjom?
Neklupom, neklydom, ar kaltę atleidom?
Tad geiskime būti, svajoti ir kurti, ieškoti sau laimės,
suteikti palaimos visiems kuriuos mylim, visiems kas mus myli... Su Naujais Metais!

Eisime drauge pabūti

Mes sukrausim malkų stirtą,
Kad namie mums būtų šilta.
Sklinda krosnies šiluma.
Šypsosi gražiai mama...

Sužibės žalia eglutė,
Eisime drauge pabūti,
Trauksim šiaudą kuo ilgiausią,
Minsim mįslę kuo sunkiausią.

Nepamiršim ir vėlelių -
Joms paliksime ant stalo
Daug kūčiukų, daug gardžių, -
Te vaišinas lig gaidžių.

Kai vidurnakis ateis,
Net ir žvėrys pasikeis.
Gyvuliai gražiai šnekės,
Vištos poterius kalbės.

Būsime visi draugingi,
Jei draugingi - tai laimingi (M. Budraitis )



Mielieji,
Nuoširdžiai visiems linkiu kuo puikiausių švenčių. Artumos, šilumos ir sveikatos Jūsų namams. Svajokite, tikėkite, atraskite!
Šventiniai skanumynai lai sužadins Jūsų mintis, emocijas naujiems siekiams, užmojams ir gražiems tikslams įgyvendinti

Auguste rašė: Na va kaip gražiai viskas išaiškėjo kas yra kas. Po šio "puikaus" Sidonijos sakinuko tolesnes poezijas neverta ir skaityt. Cituoju: "Auguste, kadangi aš esu moteris tai užkišt tamstai neturiu su kuom!!! ))". Kur gi dingo tas jūsų čia vaidinamas geranoriškumas, deklaruojamos meilės, bučiniai, džiaugsmingumas, jei esat pagatava žmogų, kuris tik drįso jums paprieštarauti - kažkuom ten užkišti ar kitaip užčiaupti? Visgi teisi liaudies išmintis - nerušink šūdo kol nesmirdi Buvo toks įtarimas, kad visa ta kiekvienoj gyvoj dar temoj deklaruojama eiforija ir poezijos priepuoliai netikri ir nenuoširdūs, o tik falšas,nežinia kam taikoma vaidyba. Gal visas tas cirkas adresuojamas diskusijas skaitantiems vyrams? Turbūt. Visgi jie daug lengviau pasiduoda "makaronų kabinimui", nei moterys. Jei kalbėt į temą, tai dėl vyrų ir moterų protinių sugebėjimų galima diskutuoti. Bet kad moterys tikrai gudresnės ir geresnės artistes nei vyrai, manau ir vyrai nesiginčys.

Auguste, žinote posakį: kaip šauksi taip atsilieps. Nustebinote madam, nustebinote, kad taip sureagavote į pasakymą, kad aš ne vyras ir neturiu su kuom jūsų užkišt. Taip, aš ne vyras ir neužkišiu jūsų komplimentais ar gražiais epitetais... O jei jūsų fantazija neša toli toli ką jūs pamanėte, tai kiekvienas žmogus išsakytas mintis prisitaiko sau pagal savo sugedimo laipsnį . Jau pastebėjau ankstesnėse diskusijose (šventvagiška tema nebijantiems), kad jums ir anerai su humoro jausmu ne kažkas net anekdotus skaitant (arba būna pataikytą į 10-uką). Man tai keista, kai tokį šventinį laikotarpį, Auguste, esate tokia pikta moteris. Dėl eilėraščių) tiek pykčio ,,Užkisai negyvai tu tom savo eilėm, Nesinori net kompo įjungti“…...Tokiu šventiniu laikotarpiu mėgaukitės gražiais dalykais, o ne burnokitės...Mieloji, turim metų turėkime ir proto. Kam čia tas ,,ermyderis“
,,Gal visas tas cirkas adresuojamas diskusijas skaitantiems vyrams? Turbūt. Visgi jie daug lengviau pasiduoda "makaronų kabinimui", nei moterys“. Jau madam tie ,,makaronų kabinimai“ pačiai tikrai neturėtų rūpėti kas man kabina, kam aš kabinu (o gal pavydukas knibžda?) Jei skanus makaronai su gardžiu padažiuku...niam niam...aš ir pati mielai suvalgyčiau ir kitą pavaišinčiau) mėgstu makaronus.
Man kyla tokia mintis (aš čia nepilnas pusmetis), jei atsirastų koks vyriškis ir čia viešai, gražiai mergintų kokią moterį deklaruodamas jai gražius komplimentus, tai iš pavydo tikriausiai patraktumėte ))
Auguste, kadangi esate chamavota motera ir imli vardų iškraipymui tai ir aš kalbėsiu jūsų kalba.
Abi mėgstame liaudies išmintį. Taigi ,,Lenk šūdą ne dėl baimės, o dėl smarvės“. Augustonija, kadangi įmynei į tą šūdą, tai ilgai dar smirdės…...))))

Beje, kadangi tema yra ,,Pavergti arba sunaikinti“, siūlyčiau temą praplėsti į smulkesnes dalis:

1. Kodėl pas moteris tiek daug pykčio?
3. Kodėl diskusijose moterys nori kita kitai įkąst? Pašiept?

Aš jau noriu šventes švęst….

O jums be jokio pykčio linkiu diskutuoti, filosofuoti, plėtokite temą ) Juk ,,virti savo sultyse smagiau, nei kokį Sidonijos eilėraštį perskaityt )))

anera rašė: Sidonija, nejuokink su tais savo gyvenimo užgrūdinimais. Nesi jau tokia pasaulio bamba, kaip išsivaizduoji. Augustė teisingą pastabą davė, nes čia diskusijų skyrius, o ne lyrinės poezijos tyrinėjimo draugijos kampelis. Pastaba-ne naikinimas, o kritinio mąstymo atmaina, kurio, deja, kai kuriems trūksta.O poetė, reikia pripažint, tu nekokia, net perdirbt nepasiseka. Nepalygint su Augustės talentu Laikas grįžt prie pradinės temos. Tik taip ir ne kitaip

Anera, man labai keista, kai pati save deklaruoji kaip didžiausia Biblijos žinovė, turėtum šiose diskusijose diskusijų dalyvius nuramint, nešt gėrį, skleist gerą pamokantį žodį) o dabar pritvinkusi piktos tulžies bandai išprovokuoti ginčus!!! Neišdegs, mieloji neišdegs. Kažkokia netikra pranašė esi ) Esu ar nesu aš čia lyrinės poezijos tyrinėtoja, čia tik mano asmeninis reikalas. Tiesiog patinka ...Dalinuos ir su jumis. Nepatinka, neskaitykite… Kam tiek nervintis, kenkia sveikatai Jūs čia tyrinėjate, nervinatės neaišku dėl ko. Moterys, žiūrėkite į gyvenimą paprasčiau. Jei jau dėl eilėraščio virtualioje erdvėje jus ištinka tokie priepuoliai ) tai kas darosi realybėje??? !!!!
Yra toks senų žmonių posakis, kad gyvenime baisiausia atmaina yra didžioji davatka (tai sudiev razūmėli, sūdiev O kas liečia talentus, tai ne kiekvienas gali būti toks talentingas kaip pvz., tu, iškraipyti, pakeisti dalyvių vardus.
Taigi Aneronija, sakai, kad aš nesu jau tokia pasaulio bamba, kaip įsivaizduoju. Pritariu ,tau, 100 procentų

Pasižiūriu į veidrodį, galvoju: hm, nieko tokia visai...
Pasižiūriu įdėmiau – nu ne...
Dieviška bamba )))))))

danutes rašė: Sida parenka ir įkelia tikrai puikių eilių.Aš pati tingėčiau jų ieškoti poezijos rinkiniuose-taigi,mielai skaitau tai,ką ji įdeda.Tik...po eilių nebelieka ką pasakyti-negi ginčysies su poezija.Optimizmas ir gera nuotaika iš šios moters,tiesiog,trykšta. Gal vertėtų atidaryti kitą temą,skirtą savo ir mėgiamų autorių kūrybai.Tuomet,to nemėgstantys,tiesiog ir neskaitytų. "Nenaikinkime" žmoguje noro dalintis su kitais tuo,kas patinka.

Danutes, esu gyvenimo užgrūdinta, ,,kiek rovė neišrovė, kiek skynė nenuskynė.... " )
Ačiū už palaikymą, bet mane sunaikint reikia daug parako turėt) Gerai pastebėjote, poezija yra poezija, ja mėgautis reikia, o ne ginčytis dėl jos... Kiek tenka paskaityti jūsų pasisakymus tai moterytė esat ,,ogogo" ,,ne kiekvienam pabožnam jus įveikt". .
Gražių diskusijų!

anera rašė: Auguste!!! Joooo, pritariu, kas per daug-tai nesveika.

Jei eilėraštį įkeltų vyriškosios lyties atstovas, tai būtų ir sveiką, ir diskusijų čia būtų net seilės taškytųsi )ar ne taip, anera?)