Vykdoma...
 
 
    
Anketa Albumas (3) Laisvalaikis Pažintys Pasisakymai
■Sida
Šiauliai
Paskelbta 2016-12-15 20:37
Auguste rašė:
Užkisai negyvai tu tom savo eilėm,
Nesinori net kompo įjungti.
Sidos vardą matai ir iš anksto žinai -
Pritratės apie meilę ir būtį...

Prašau tik nepykt, bet kažkodėl va toks ketureilis man susidėliojo galvoje perskaičius jūsų eilinį poezinį išsiliejimą Besišypsantis


Auguste,
Besišypsantis Besišypsantis Besišypsantis kadangi aš esu moteris tai užkišt tamstai neturiu su kuom!!! ))


Artėja šventės Nusišypsokite Atsipalaiduokite, mėgaukitės gražiais dalykais (negi visą gyvenimą patinka kapstytis, svarstyti..kas kodėl...ir t.t...) Nusišypsokite....ir nejunkite to kompo...akelės pailsės)O čia jums ,,pasiskaninimui" )

Apšerkšnyję mūsų žiemos
Nevalyta-kur dairais,
Šiurpias gyvenimo pasakas, Augustė
Nori sekti diskusijose vakarais!

Apie klaidžią gyvenimo pūgą,
Nenusisekusias pažinčių, diskusijų kalbas,
Apie baisius kavalierius )
Kur palikę, išrūksta pas kitas

Apie vyrus niekadėjus,
Rūpesčius su vyrais ir be jų )
Apie pažintis auksines,
Kur klajoja jos kažkur už internetnių debesų :

Tik Sidute ta linksma (čia pagal Danutes)
Ir jos nuotaika gera
Ji bambeklių nebijos!!!
Ir diskusijose laiks nuo laiko
Eilėraštį dovanos ) (nebent moderatorius uždraus)



Nenaikinkime vieni kitų nei žodžiais, nei darbais, nei mintimis Auguste, o meilė yra gerai, to nepaneigs niekas
 
■Sida
Šiauliai
Paskelbta 2016-12-14 20:32
Nenaikinkime vieni kitų....Geriau bučiuokimės

Bučinys -
Kad prakalbėtum,
Kai per daug slogi tyla.
Bučinys -
Kad patylėtum,
Kai šneka nebemiela.

Bučinys -
Kad atsibustum
Iš sapnų ir nebūties.
Bučinys -
Kad vėl užpūstum
Žiburį…
Labos nakties!

Bučinys -
Atskleidęs tiesą.
Įspėjimo bučinys,-
Kad žinotum, jog išblėso
Tavo židinio ugnis.

Bučinys -
Aistrų verpetas.
Bučinys -
Tyli versmė.
Viešas pergalės paradas.
Šventas aktas.
Nuodėmė.

Bučinys -
Pasidavimas.
Atspaudas:
Tu kalinys!
Bučinys -
Šviesus žaidimas.
Juodas judo bučinys.

Bučinys -
Bjauri vagystė.
Ar gražiausia dovana.
Nuoširdumas.
Apgavystė.
Meilės prievolė.
Daina.

Niekas bučinys.
Ir viskas.
Žmogų prikelia
Arba
Jį pražudo…
Bučinys juk daugiareikšmis,
Kaip kalba.

[Algimantas Baltakis.1964]
 
■Sida
Šiauliai
Paskelbta 2016-12-14 20:25
"Aš pamečiau gyvenimą, ieškodamas žvaigždės.
Ir kelio jau nepamenu, ir negirdžiu širdies.
Surinkt, sudėt negalima pabirusių dienų...
Į savo žvaigždę tolimą apgraibomis einu."

Gedai, kas čia per klausimas moteriai kur galėtum rasti
Širdimi reikia jausti, širdimi, vaikine )))
 
■Sida
Šiauliai
Paskelbta 2016-12-14 20:10
Mielosios, geriant kavą, paganykit akeles... Gal kam patiks ir pritaikysite sau Ruoškimės, puoškimės

http://prokrasotu.yourarticles.ru/topics/kak-sdelat-omolazhivayushhuyu-masku-dlya-litsa/

http://moda.yourarticles.ru/topics/vybiraem-naryad-na-prazdnovanie-novogo-goda/

http://moda.yourarticles.ru/topics/kruzhevnye-platya-dlya-novogodnej-vecherinki/?authm=2a69347b3ef52187b2e069831c99dd80


pažaisk su manim gyvenimą
rasotomis blakstienom perbėk
pasisupk auksinėj plaukų sruogoj
šypsena sužydėk odoj
nuvilnyk iki pirštų galiukų
sielos sparnais paskraidyk
Būk jame...

("Žingsniai į Tave")

Smagu laukti švenčių
 
■Sida
Šiauliai
Paskelbta 2016-12-10 11:56 (atnaujinta 2016-12-10 11:58 )
Dar noriu pasidalinti mergaitės tokiu savo keistu įpročiu (vakar čato pokalbiuose Aldona ir Odisėjas kalbėjo,kad jie yra daiktų kaupikai).Šiaip ir aš sunkiai atsisveikinu su nereikalingais daiktais, ruošiuos išmest ir vėl svarstau, svarstau ir pastatau atgal į vietą. Kažkada perskaičiau, kad norint lengvai atsikratyt nereikalingų daiktų reikia jais atsikratyt neskausmingai. Pasidėkite didelį maišą ir kiekviena dienelę į jį meskite po vieną nereikalinga daikčiuką. Patykėkite, mielosios,kai tai tapo įpročiu, kiek visokio šlamšto, nereikalingo balasto, niekučių atsikračiau. Tada toks jausmas geras apima, kai pradarai kokia lentynėlę...stalčiuką... o ten tvarka) Dar labai norėčiau tokį įprotį įtvirtint su rūbų spinta )) Čia man dar sunkiai sekasi (vis prisisvaigstu gal tam panaudosiu , gal į mišką važiuosiu, gal suplonėsiu....gal sustorėsiu) ) Kaip Jūs..ar lengvai su savo rūbais atsisveikinate?? Dabar toks metas, kad reiktų apsivalyt ))nuo senų škarmalų ir kandžių ))
 
■Sida
Šiauliai
Paskelbta 2016-12-10 11:40 (atnaujinta 2016-12-10 11:43 )
Daliadalužė rašė:
Labai gera tema. Aš rytais geriu arbatą. Lėtai, pasimėgaudama... Tai laikas, kada gal net ne girdžiu save, bet, leidžiu sau būti... Būti be rūpesčių, su lengva palaima. Diena ir jos darbai ateina pamažu, o aš būnu jiems pasirengusi... Labai smagu sau veidrodyje pamerkti akį, ir, atsakant sau, nusišypsoti... Dar, sako, gera praleisti kitą vairuotoją. Jis padėkos, o Tau diena smagesnė

Kažkaip, įsiminė Odisėjas. Jis braido vaikystės pievom, mėgaujasi tuo jausmu, trumpam pamiršęs, kad viskas keičiasi... Manau, jo mintys buvo apie kaitą. O jai priimti reikia pastangų. Tai tuo ir ypatinga vaikystė: daug kas vyko savaime...

Labai gera tema...

Nepraktikuoju, bet, turiu ketinimą vakarais prisiminti penkis ar daugiau gerų dalykų, nutikusių tą dieną... Kad ir praeivio šypseną, saulutės spindulį, va, šiandien, Sidos temą...

O šventinis laukimas... Jį jaučiam taip, kaip įsileidžiam. Kaip ir šventes į širdį... Man pavyksta... Smagu tuo dalintis... Šiandien apkabinčiau visą pasaulį...


Pritariu,Tau, Daluže visa savo atlapa širdele, kad reikia leisti pabūti sau, be rūpesčių...tyloje...tiesiog leisti sau pabūti...pajausti savo viduje save ....
Pas mus snaiguliuoja...nors nepašalę...jos tirpsta...gražu...gera ta ramybės būsena stebėt trapios snaigės egzistenciją...ir tokį grožį. Artėja šventės,smagu. Mylėkime moterys save...ir visus mus mylinčius ir supančius mus artimus savo žmogeliukus...Juk įprotis prabudus pabučiuot savo artimus, ar grįžus į namus...nieko nekainuoja...o tas artumas, apsikabinimas, bučkis yra labai DAUG! Meilės, artumos niekada nebus per daug...





Myliu

Aš myliu laikinumą
Ir švelnų jūros vėją.
Aš myliu paprastumą,
Kuris namo parėjo.

Aš myliu žiedlapius
Ir baltą ryto rūką,
Ir Saulės spindulį
Iš debesų ištrūkusį.

Ir vakarinius šnabždesius,
Ir kaitrią laužo liepsną,
Ir šviežią, gaivų sniegą
Dar niekieno neliestą.

Aš myliu gervės klyksmą
Ir skambų vaiko juoką,
Ir mokausi mylėti tai –
Ko dar vis neišmokau.

Aš myliu tuštumą,
O tuštumoj ramybę.
Pilnatvę myliu,
Galią ir vienybę.

Aš myliu tylą,
O ir garsą myliu.
Aš myliu meilę
Sklindančią taip tyliai.

Aš myliu laisvę
Džiaugtis ir gyventi
Ir niekada širdies
Gelmėj nesenti.
 
■Sida
Šiauliai
Paskelbta 2016-12-09 23:55 (atnaujinta 2016-12-09 23:56 )
... tikėjimas yra labai panašus į meilę - jo niekada negalima išgauti per prievartą (Og Mandino. Kerėtojo dovana)

Žmogus turi kažkuom tikėti, į kažką tikėti. Tikėjimas žmones veda pirmyn, tikim, laukiam...ir sulaukiam


LIEPSNOJANTIS KRŪMAS

Stoviu sumišęs – kaip Mozė – prie liepsnojančio
krūmo. Virpa raudonos lapų liepsnelės. Ruduo.
Dar nėra pašaukimo. Vis dar nėra tikrumo,
kad, sudavus lazda į uolą, ištrykš gyvybingas vanduo.

Reikia tikėti. Reikia labai tikėti,
kad, ranką iškėlus, iš dangaus imtų krist mana.
Už kiekvieną stebuklą reikia savim užmokėti –
savo gyvenimu, meile, širdim ir daina.

Kai atgal pažiūriu, tai ir nedidelis džiaugsmas
atrodo tartum stebuklas, kuriuo tikėti imu.
Gal ir visas gyvenimas – vienintelis, vienas, didžiausias
mano stebuklas, nepaprastas paprastumu.

Štai ir dabar, prie liepsnojančio krūmo sustojęs,
supratau netikėtai, jog viskas yra liepsna.
Tad ištiesiau ranką. Ir stebuklas pasikartojo:
ėmė krist pirmas sniegas. Baltas, švarus kaip mana.

(Justinas Marcinkevičius)
 
■Sida
Šiauliai
Paskelbta 2016-12-09 23:36 (atnaujinta 2016-12-09 23:39 )
danutes rašė:
Anera,taip ir laikyk-amžinu sužieduotiniu.Nes,jei taps kažkuo teisėtu-išgirsi visai atvirkščiai... Pakvaišęs


Jei bus normalus santykiai ir normalūs norai gyvent normalų gyvenimą, tai kiekvienas norės (ypač vyrai) pakeist statusą iš sužieduotinio į žieduotinį
Moterys esam savarankiškos ir galim būti vienos,mums nereikia, kad mus apšokinėtų... o va vyrai...kas jiems bulbinikės išvirs ))jie nori ,,apsidraust"
 
■Sida
Šiauliai
Paskelbta 2016-12-09 23:33
Pavergti arba sunaikinti...man čia kažkokie kraštutinumai...Aš vėl grįžtu prie savo minties,kad tarp vyro ir moters, kad ir labai darnioje šeimoje visko bus...ir pykčių ir nuoskaudų ir vėl meilė liesis per kraštus. Jei jau kažkuriam norisi kažkurį sunaikinti ar pavergti, tai čia jau meile ir net pagarba nebekvepia išvis....Liguistų santykių era prasideda
 
■Sida
Šiauliai
Paskelbta 2016-12-04 11:31
salomeja20 rašė:
Oi ne, aš labai laiminga būnu per pačias šventes, kai vaikai šalia..bet jos tokios trumpos Nuobodžiaujantis


Trumpos, bet mielos....Gražaus laukimo (lai aplankys mus karaliai ir kepėjai ir.......
Turiu įprotį skaityt eilėraščius, dalinuos, gal ir Jums patiks

Įspėk, kas kvepia? Neįspėjai.
Lelijos? Liepos? Vėjai? Ne.
Taip kvepia princai ir kirpėjai,
Taip kvepia vakaras sapne.

Žiūrėki: linija pro stiklą
Praėjo posūkiu tyliu,
Rami šviesa pro švelnią miglą
Čiurlena pieno upeliu.

Žiūrėki: sninga, sninga, sninga.
Žiūrėki: baltas sodas minga.
Nugrimzdo žemė praeity.
Įspėk, kas eina? Neįspėjai:
Ateina princai ir kirpėjai,
Balti karaliai ir kepėjai,
Ir šlama medžiai apsnigti.

(Henrikas Radauskas)
 
■Sida
Šiauliai
Paskelbta 2016-12-04 11:22
Būkim tylesni, kai šitaip sninga,
Kai mieste tokie balti kalnai.
Niekas nepradingo, nesustingo…
O jei ką užsnigo – laikinai…
Sniegas toks tylus, pabūkim tyliai
Ir nešaukim dideliu balsu.
Kaip ir vakar laukiam, liūdim, mylim…
Ar nuo sniego gera ar baisu?
Esam, tad ir sniegui duokim teisę
Kristi tyliai ir tylėt pusny.
Juk vis tiek – mylėsim, lauksim, eisim…
Tik, kol sninga, – būkim tylesni.

(Ramutė Skučaitė)
Skanios kavos visiems ir puikios nuotaikos
 
■Sida
Šiauliai
Paskelbta 2016-12-04 11:02
Auguste rašė:
Tas biblijinis nurodymas sekmadienį švęst visai nereiškia - baliavok. Nedirbk sunkių darbų , pailsėk, o ne sėdėk prie stalo su buteliu. Čia jau mes, nuodėmingieji, pagal savo sugedimo laipsnį suprantam, kaip norim.
Pamenu, jaunystėj nuomavomės kambarį pas labai dievobaimingą moterėlę, tai ji man priekaištavo, kai aš sekmadienį vaiką maudydavau, megzti taip pat pagal ją sekmadienį negalima. Atsikalbinėjau, kad mezgimas man ne darbas, o poilsis Besišypsantis


Taip, Auguste, ar tikėjime ar šventime, kad ir su tuo buteliuku, visame kame reikia neprarasti sveiko proto.
 
■Sida
Šiauliai
Paskelbta 2016-12-03 20:05
salomeja20 rašė:
Skaičiau, berods, fb, tokį išsireiškimą „Gruodžio mėn gal net nebereikia, nes lapkritis pasiima jo šventes...“ Sutinku su Danutes, mane irgi „užknisa“ šitas maratonas, trunkantis taip ilgai..Darbe pašnekam, kad jau dabar sužiebtos eglės, atrodo, lyg Kalėdos jau būtų po savaitės..ir nublanksta per mėnesį viskas, visi blizgučiai..Skubama, kažkur labai skubama..o gal čia tik man taip atrodo..Ir per šitą ilgą laikotarpį kažkur „išgaruoja“ tas laukimas, šventiška nuotaika...ir šiuo laikotarpiu tikrai nesijaučiu laiminga kasdienybėje Pupytė!


Salomėja tik nesakyk ,kad kai susirenkate visa šeima pasibūti per šventes , esi nelaiminga. Dar priklauso kokios yra šeimoje tradicijos. Mes visi vaikai, anūkai važiuojam į tėviškę. Patikėkite kaip smagiai mes leidžiame laiką, senius besmegenius lipdom...laidomės iš gniūščių...šeliojame vartomės po pusnynus kaip vaikystėje (žinoma jei būna sniego)... Jei būna gražus oras ir iki miško lekiam, eglių šakas pajudint..sniegynuose pasimaudyt. Tai nėra ištysinis sedėjimas prie stalo. Ir tų dovanėlių teikimas su eilėraštukais, su linkėjimais...su įvairių užduočių atlikimu...yra JĖGINIS. Ir mes augę žmonės gal net didesnį jaudulį, širdies virpesiuką jaučiame nei pypliaigavę tas dovanėles. Reikia tik noro turėti...tai šventes galima švęst smagiai, išradingai. Aš laukiu švenčių.....
 
■Sida
Šiauliai
Paskelbta 2016-12-03 19:50
,,Atsijungiu nuo šiandienos pasaulio, nuo susenusio savo kūno ir atvaizdo veidrodyje, nuo skausmų ir ligų, nuo kasdienių rūpesčių ir nesibaigiančių ateities planavimų"- Odisėjau, na su šiuo sakiniu apie susenusį kūną nesutiksiu!!! Pritariu, reikia kartais ,,atsijungt" nuo draugų, nuo darbų...pabūti pačiam su savimi...pamąstyti...pabūti tyloje. Dabar žiema...depresijų metas baigėsi... kokie čia susenę kūnai? ) Tavo mąstymas susenęs, žmogau. Ką sakysi sedėdamas čate 75 -erių?? Kad esi žavus stangraus kūno diedukas ir vaidinsi svajonių jaunikį)ir dar nepasiekimą )
Nori atgaivint kūną,,,, varyk į pirtelę... į bačkelę....ir į sniegą ) ŪŪŪ kaip kūnas atsigaus...būsi kaip šešiolikinis, patykėk...išbandyta.
 
■Sida
Šiauliai
Paskelbta 2016-11-30 00:33
Auguste rašė:
Turėjau tokį draugą apie kurį čia šnekama, kuris į mano kūną nepredendavo. Apie metus tęsėsi mūsų draugystė. Susitikdavom vos ne kasdien, savaitgalius leisdavom kartu, dažnai būdavo pas mane svečiuose. Užsisėdėdavo iki vėlumos, bet nė karto neliko nakvoti. Žinau kad buvo laisvas, išsiskyręs, gyveno su savo tėvais buvusiai žmonai ir dukrai palikęs butą. Taip ir nesupratau kas su juo buvo ne taip...Gal žydras, gal impotentas, o gal turėjo kokį fizinį trūkumą, kurio nedrįso man parodyti? Bet lyg ir ne, juk ir pliaže kartu būdavom.
Atvirai jo neklausiau apie intymesnius dalykus, vis laukiau kol pats pradės rodyt ženklus...Bandžiau ir provokuoti - tai paprašau, kad padėtų mano lovosd čiužinį apversti, patalynę pakeisti, tai miške begrybaujant prisigretinu - nieko nesigavo.
Sakyčiau, kad nepatinku - tai ko gi jis kas dieną skambina, kviečia tai šen tai ten, gėlytes dovanoja...
Tiesą sakant, pavargau nuo tokios draugystės. Net su geriausia drauge tiek dažnai nesusitinki , kiekviena juk turim savo gyvenimus. O su juo visai nebeliko mano buvusio laisvo gyvenimo. Lyg ir ne viena, bet vistiek viena.
Vieną dieną pasakiau jam - žinai, man atrodo, kad nieko gero mums neišeis, palinkėjau jam laimės ir atsisveikinau.
Nieko jis man taip ir nepaaiškino. Tik parašė laiške - Aš pats kaltas, kad tave praradau...

Tai va tokia istorija su tais vyrais - moterų draugais Pupytė!

Čiūdnas maušas (( Tokio , Auguste, negailėkite )
 
123456789101112