Sidonija, nejuokink su tais savo gyvenimo užgrūdinimais. Nesi jau tokia pasaulio bamba, kaip išsivaizduoji. Augustė teisingą pastabą davė, nes čia diskusijų skyrius, o ne lyrinės poezijos tyrinėjimo draugijos kampelis. Pastaba-ne naikinimas, o kritinio mąstymo atmaina, kurio, deja, kai kuriems trūksta.O poetė, reikia pripažint, tu nekokia, net perdirbt nepasiseka. Nepalygint su Augustės talentu Laikas grįžt prie pradinės temos. Tik taip ir ne kitaip

Oi, koks tu gerietis, Geduk!Reikia tau gerą moterytę pripiršt, tai turėtų geduką geruliuką

Nu tu tikras pasimetėlis, Geduk!Jau buvai pritaręs, kad religija ir tikėjimas-skirtingi dalykai ir vėl grįžti prie suskilusios geldos Žmogaus tikėjimas yra jo asmeninis santykis su Dievu, o tai svarbiausias dvasinis dalykas, neminint ir kitų, asmeninių(yra ir bendrų)O tu čia su savo tariamais smegenų praplovimais, vai vai vai

Auguste!!! Joooo, pritariu, kas per daug-tai nesveika.

Kaip mane erzina tie pamokymai-,,tik negailėkit savęs''. O aš sakau gailėkit, kiek norisi ir gedėkit kiek norisi, ir pažinčių svetainę lankykit, ir kalbėkit, ką norit kalbėt. Jei mylime savo artimą, kaip save patys, tai kodėl negalime savęs pagailėti, kaip pagailime kitų. Ir čia joks ne egoizmas ir ne silpnumas, o žmogiška savigyda

turbūt čia potrauminio sindromo padarinys...užsirovė tūla moterytė ant nevidono, neatlaikė nervai ir...te tau, boba, devintinės...užgimė liguista neapykanta vyrams...tas pats ir su vyrais atsitinka dėl moterų elgesio

Kažin ar visiem vyram tas ,,draustinis'' reikalingas. Mano sužieduotinis pasipiršo, kai labai sunkiai sirgau. Ir ko gi galėjo žmogelis tuomet tikėtis, kai pats bulbinukę man virė. Jei būčiau buvus turtinga, tai gal teisėtos žmonos smertis naudos būtų atnešę, bet kad aš buvau tada biedna. Musiet gi stversiu aš tą savo sužieduotinį ir padarysiu jį žieduotiniu.Ale bijau antrų roz ir nors tu ką

Aš apskritai nelabai mėgstu draugauti su taip vadinamais įpročiais ir nuo to tik laisvesnė jaučiuosi- nei keist, nei atsikratyt tada jų nebereikia O kas liečia senus daiktus ar drabužius, tai niekada jų nekaupiu. o jei pastebiu kažką susikaupusį, tai lengva ranka išdalinu, atiduodu jei kam kas tinka ir patinka, o niekam nereikalingą likutį- lauk. Daugiau erdvės, daugiau laisvės, mažiau susipainiojusio pasirinkimo

Aš neprasidedu su vyrais, iš kurių galiu tikėtis išgirsti kažką atvirkščiai, negu noriu išgirsti.

Valioooooo!Reiškia aš protinga mooooteris!Mano sužieduotinis vis nuolat man kartoja kaip stipriai mane myli ir.....vis nori, ir nori , ir nori ...vai vai vai, kaip gerai ai ai ai

O kam čia galvą sukt dėl jų nuleidimo ant žemės. Norės- patys nusileis, nenorės- tegu maskatuojas ore O aš išsirinkau tą, katras stovi ant žemės

Mielas Gedass, nepainiok religijos su tikėjimu. Šita painiava ir yra proto neturėjimas.

Bet vyrus didžiai myliu ir gerbiu! Ir niekada neburnoju prieš stipriąją lytį. O kam burnot, nuo jų nei mano laimingumo, nei nelaimingumo lygis nepriklauso

Estela, lauki kol atsiras? Tau gali tekti ilgai laukt, o gali ir visai nesulaukt Aš tai pati ,,kabinu'' man patinkančius vyrus ir pakabinau vieną tokį vyruką. Bet jis mane tikrai nepadarė laimingesne, nei buvau. Tiesiog noriu ir turiu, jei nenorėčiau- neturėčiau

Tiesą pasakius, Auguste, frazę apie tariamai laimingiausią vyrą pasakiau su ironija šis pridėtas veidelis apie tai byloja. Nugyvenusi pusamžį gyvenimą, supratau vieną gyvenimo tiesą- niekas niekada mus nepadarys laimingais, jei neatrasime savyje mums Dievo duotos prigimtinės laimės. O ši laimė, tai ne skrajojimas padebesiais, ne kito žmogaus buvimas šalia, kuris tariamai mus gali padaryti laimingus. Tai ne jausmas, o principas, apsisprendimas. Jei žmogus nelaimingas būdamas vienas, tai bus nelaimingas ir kitur-šeimoje, darbe...Mat ieškoti ir atrasti laimę savyje reikalauja atsakomybės, tad lengviau tas paieškas perkelti į žmones, aplinką, kad nesėkmės atveju, būtų ką apkaltint- suėdė, sugriovė, atėmė....mano laimę!